Asmeninis archyvasJAV akcijų rinkose pastarąsias dvi savaites netrūko optimizmo – investuotojus teigiamai nuteikė puikūs technologijų įmonių rezultatai, švelnesnė pinigų politika ir mažėjanti įtampa su Kinija. Europa tuo metu atsiliko – nors euro zonos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, pelningumo atotrūkio nuo JAV įveikti nepavyko.
Europa tęsia prastų rezultatų seriją
Įmonių rezultatų skelbimo sezonas artėja prie pabaigos – duomenis jau pateikė daugiau nei pusė „Euro Stoxx 600“ ir beveik du trečdaliai „S&P 500“ bendrovių.
Europoje bendras vaizdas nėra itin džiuginantis, nepaisant bendro augimo: pelningumo rodikliai nusileidžia JAV įmonėms, o atotrūkis išlieka didelis. „Euro Stoxx 600“ indeksas dar gali išlaikyti augimo kryptį, nes pasaulio akcijos seka JAV pavyzdžiu, tačiau realių priežasčių tvariam kilimui kol kas nėra. Slegia dideli tarifai, priklausomybė nuo eksporto ir stiprus euras – šie veiksniai mažina Europos įmonių pelningumą.
JAV rinkas į viršų tuo metu kėlė stiprūs technologijų rezultatai, švelnesnė pinigų politika ir kol kas gausus likvidumas. Prie JAV vyraujančio optimizmo prisidėjo ir Federalinio rezervų banko (FED) pareigūnų sprendimas antrą kartą iš eilės sumažinti palūkanų normą, siekiant padėti silpnėjančiai darbo rinkai. Bet panašu, kad FED palūkanų normų mažinimo ciklą gali pristabdyti.
„Tolesnis politikos palūkanų normos sumažinimas gruodžio mėnesio posėdyje nėra išankstinė išvada, toli gražu ne“, – spaudos konferencijoje po posėdžio sakė FED pirmininkas Jerome'as Powellas. Susidarė įspūdis, kad taip jis siekė suvaldyti lūkesčius finansų rinkose. Iki jo kalbos dar vieno sumažinimo tikimybė gruodžio mėnesį buvo tvirtai aukštesnė nei 90 proc.
JAV darbo rinkoje – stabilizacijos ženklai
Spalio mėnesį JAV užimtumas įmonėse vėl augo po dviejų mėnesių mažėjimo. Remiantis praėjusį trečiadienį paskelbtais „ADP Research“ duomenimis, privačiojo sektoriaus naujų darbo vietų skaičius padidėjo 42 tūkst., mėnesį anksčiau buvo fiksuotas 29 tūkst. sumažėjimas. Bloomberg“ ekonomistų atliktoje apklausoje vidutinis įvertis prognozavo 30 tūkst. padidėjimą, ir, jei J. Powellas FED posėdžio metu davė stiprų palūkanų normų mažinimo pauzės signalą, šie duomenys tik patvirtina jo požiūrį.
Kita monetos pusė – nemažas atleidimų skaičius. Praėjusį mėnesį JAV bendrovės paskelbė apie 153 tūkst. darbo vietų mažinimą – daugiausia per visą spalio mėnesį nuo 2003 m., ir smarkiausiai „apkarpyti“ technologijų ir sandėliavimo sektoriai. JAV per metus iš viso sumažinta daugiau nei 1 milijonas darbo vietų – daugiausiai nuo pandemijos pradžios, o darbdaviai skelbė kukliausius įdarbinimo planus nuo 2011 m. Apie darbo vietų mažinimą kalbėjo tokios bendrovės kaip „Target Corp“, „Amazon.com Inc.“ ir „Paramount Skydance Corp.“, priežastimis nurodydamos dirbtinio intelekto diegimą, mažėjančias vartotojų ir didėjančias įmonių išlaidas.
JAV ir Kinija: paliaubos su galiojimo data
Įtampą rinkose sumažino ir prekybos karo paliaubos tarp JAV ir Kinijos. JAV sutiko 10 procentinių punktų sumažinti bendrus Kinijos importo tarifus, kad jie siektų maždaug 40 proc. (šaltiniai duomenis pateikia skirtingai), ir tai vis dar yra istoriškai aukštas rodiklis, tačiau deeskalacijos poveikis jau matomas. Abi šalys pareiškė, kad panaikins laivams taikomus uosto mokesčius, JAV taip pat sutiko vieneriems metams sustabdyti eksporto kontrolę, kuri rugsėjį buvo įvesta tūkstančiams anksčiau į juodąjį sąrašą įtrauktų Kinijos bendrovių dukterinių įmonių. Kinija savo ruožtu vėl perka JAV sojų pupeles.
Ir nors kol kas situaciją galima apibrėžti kaip santykinį stabilumą, abiem šalims vėl susitikus, prie esminių klausimų reikės grįžti. Kinija atšaukė savo prekybos apribojimus retųjų žemių mineralams, tikėtina, kad po metų ji ir toliau išlaikys šį kozirį. „Tikėtina“ – nes vienerių metų gali pakakti likusiam pasauliui rasti būdą, kaip šias retas medžiagas padaryti šiek tiek mažiau retas. Veiksmų, siekiant įveikti beveik monopolinę Kinijos padėtį svarbiausioje tiekimo grandinėje, jau imtasi.
Azijos akcijų rinkose Japonijos „Nikkei 250“ per pastarąsias dvi savaites krito 0,47 proc. o Kinijos „blue chips“ indeksas „CSI 300“ nukrito 0,79 proc., Honkongo „Hang Seng“ per šį laikotarpį krito 0,73 proc.
Buvo blogų dienų, bet pagrindinis JAV akcijų indeksas kilo
Nors „S&P 500“ indeksas ir toliau kilo link rekordų, dauguma jį sudarančių akcijų prie šio rezultato neprisidėjo. Spalio 29-oji aplamai buvo viena blogiausių dienų šiame amžiuje „S&P 500“ indekso augimo „pločiui“, kada kylančių akcijų kainų skaičius yra daug mažesnis nei neaugančių. Remiantis „Bloomberg“, nuo 1990 m. vienintelė diena, kai indeksas kilo esant blogesniam „pločiui“, buvo 2001 m. liepos 9 d. Ieškoti prasmingų paralelių tarp šių dviejų datų sudėtinga, nors galbūt svarbu tai, kad 2001 m. liepą taip pat buvo skelbiami įmonių rezultatai. Technologijų akcijų kainos krito, tačiau pranešimas, kad „Comcast“ nori įsigyti AT&T kabelinės televizijos verslą, pakėlė indeksą, o „Qualcomm“ ir „Oracle“ atsigavo po ankstesnių kelių dienų kritimo. Tačiau aplinkybės tuomet buvo visai kitokios: analitikai prognozavo dviženklį įmonių pelno sumažėjimą.
Iki šiol šiame pelno skelbimo sezone pelnai auga apie 12 proc., daugiausia dėl finansų, technologijų ir žaliavinių sektorių. Praėjusio penktadienio rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ krito 1,17 proc., „S&P 500“ sesiją baigė 2,13 proc. žemiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ krito 2,68 proc.
Obligacijų rinkose dviejų metų JAV obligacijų pajamingumas per paskutines dvi savaites kilo iki 3,56 proc. lygio. 10 metų obligacijų pajamingumas, per laikotarpį augo iki 4,10 proc., Japonijos 10 metų obligacijos pajamingumas paaugo iki 1,69 proc.
Euro zonos ekonomika augo stipriau, nei tikėtasi
Europos Centrinis Bankas (ECB) trečią posėdį iš eilės paliko nepakeistas palūkanų normas, infliacijai esant kontroliuojamai ir ekonomikai toliau augant. Beje, stipriau, nei tikėtasi: trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas, palyginti su trimis ankstesniais mėnesiais, išaugo 0,2 proc. Prancūzijoje dėl prekybos ir vidaus paklausos užfiksuotas didžiausias 0,5 proc. augimas per daugiau nei dvejus metus, stagnuoja Vokietija ir Italija. Panašu, kad 20 valstybių blokas lyg ir susidoroja su D. Trumpo sukelta tarifų suirute, o kitais metais tikėtinas naujas postūmis, vyriausybėms didinant karines ir infrastruktūros išlaidas.
Euro zonos infliacija šiek tiek sumažėjo, tačiau išliko didesnė nei 2 proc. Tai patvirtina ECB sprendimą išlaikyti skolinimosi išlaidas esame lygyje. Vartotojų kainos spalio mėnesį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 2,1 proc., palyginti su 2,2 proc. rugsėjį, o pagrindinis infliacijos rodiklis be maisto ir energijos kainų išliko 2,4 proc.
„Minkšti“ duomenys rodė geresnius rezultatus
Verslo aktyvumas euro zonoje pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 m. gegužės mėn., tam įtakos turėjo Vokietijos rezultatai. Spalio mėnesį sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas pakilo iki 52,2, dar labiau viršydamas 50 ribą, skiriančią augimą nuo susitraukimo. „S&P Global“ sudarytas sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas pakilo nuo 51,2 rugsėjį, kai analitikai prognozavo beveik nepakitusį rodiklį.
Staigmenų atnešė paslaugų sektorius, ypač Vokietijoje, kur sudėtinis rodiklis buvo geriausias nuo 2023 m. gegužės mėn. Tačiau šis sektorius darė spaudimą kaimyninei Prancūzijai, kurios rodiklis smuko 14-tą mėnesį iš eilės, šaliai vis dar išgyvenant politinius neramumus.
Pastarieji sudėtiniai PMI Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje netikėtai parodė teigiamus rezultatus, tęsdami platesnę tendenciją, kai Europoje „minkšti“ apklausų duomenys gerėja, o esami ekonominiai duomenys nuvilia. Logiška, kad įmonės optimistiškiau vertina prekybos susitarimą su JAV nei tada, kai buvo nustatyti 20 proc. tarifai, tačiau ir 15 proc. bazinis tarifas vis tiek turės įtakos BVP. Gerėjančios nuotaikos taip pat nėra itin naudingos, jei jos neatsispindi išlaidose – praėjusį ketvirtadienį paskelbti mažmeninės prekybos duomenys antrą mėnesį iš eilės yra neigiami. Apklausų duomenys yra informatyvesni, vertinant santykinius šalių rezultatus, ir iš jų matyti, kad nestabili politinė situacija daro įtaką Prancūzijai. Tai vienintelė didžioji ekonomika, kurios PMI pastaraisiais mėnesiais mažėjo.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 2,12 proc. žemiau, Vokietijos „DAX“ indeksas – 3 proc. žemiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas augo 0,3 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė 0,11 proc. aukščiau.
Šveicarijos frankas: auga stipriau, nei norėtųsi nacionaliniam bankui
Valiutų rinkose pastarąsias dvi savaites pagrindinė žinia buvo Šveicarijos franko kilimas, ir tikėtina, kad pastebimas infliacijos sulėtėjimas leis jam išlikti dabartiniame lygyje iki metų pabaigos. Vartotojų kainos spalio mėnesį pakilo tik 0,1 proc., tai netgi mažiau nei žemiausia „Bloomberg“ apklausos prognozė. Šie rodikliai parodo pernelyg stiprų franko kursą, kuris, labiau nei norėtųsi Šveicarijos centriniam bankui, stabdo importo išlaidas. Rugsėjį centrinis bankas prognozavo, kad infliacija paskutinį šių metų ketvirtį padidės iki 0,4 proc., palyginti su vos 0,15 proc. vidurkiu iki šiol. Franko stiprumas mažina infliaciją, pingant importui, ir investuotojų įplaukos į Šveicarijos valiutą pakėlė ją iki beveik dešimtmečio aukštumų tiek euro, tiek dolerio atžvilgiu. Frankas šiuo metu išlieka beveik viename stipriausių savo lygių euro atžvilgiu istorijoje, išskyrus 2015 m., kai buvo atšauktas vadinamasis minimalus valiutos kurso susitarimas.
Gali būti, kad naujausi rodikliai privers Šveicarijos nacionalinį banką nubrėžti ribą franko augimui. „Ar frankas šiuo metu yra įvertintas teisingai, ar jis pervertintas, ar ne, mums nėra taip svarbu pinigų politikos požiūriu“, – sakė banko valdybos narė Petra Tschudin. – „Svarbu, kaip keičiasi valiutos kursas, ir ar tai sukelia importuotos infliacijos pokyčius.“ Kai kurie analitikai spėja, kad centrinis bankas neseniai įsikišo į valiutų rinkas, siekdamas pažaboti franko kurso šuolį.
Euro kursas per pastarąsias savaites krito 0,68 proc. ir nusistovėjo ties 1,15 JAV dolerio riba. Svaro sterlingo kursas krito 1,3 proc. ir praėjusį penktadienį buvo prekiaujamas už 1,31 JAV dolerio, Japonijos jena JAV dolerio atžvilgiu augo 0,35 proc. – prekiauta 153 už dolerį.
Žaliavų rinkose – naftos kainos svyravimai
Naftą eksportuojančių šalių organizacijai OPEC+ ir sąjungininkėms paskelbus, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį planuoja pristabdyti gavybos didinimą, žaliavų rinkose per pastarąsias dvi savaites stebėti naftos kainos svyravimai. Gruodžio mėnesį OPEC+ planuoja padidinti gavybą maždaug 137 tūkst. barelių per dieną, vėliau nuo sausio iki kovo mėnesio padaryti pertrauką. Šis sprendimas sustiprina manymą, kad nafta pasiekė savo prekybos lygį, o gamintojai nerodo didelio noro nukrypti nuo 60–65 JAV dolerių už barelį diapazono, kuris prekybą lydėjo jau kelias pastarąsias savaites.
„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 1,96 proc. žemiau ir siekė 63 JAV dolerių už barelį. JAV WTI naftos kaina penktadienio sesijos metu krito 2,54 proc. iki 59 dolerių.
Aukso kaina paaugo 0,48 proc. iki 4 001 JAV dolerių už unciją.
Matas Laukevičius yra „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas
