Asmeninis archyvasNaujieji metai – kaip ir kone kiekvienas pirmadienis – suteikia vilties patikėti, kad šį kartą tikrai sportuosime daugiau, valgysime sveikiau bei iš esmės pagerinsime savo finansinę elgseną. Tikslą pagerinti savo finansinę sveikatą sau kelti itin prasminga, tačiau prieš užsibrėždami naujus pažadus, įsivertinkime, kaip sekėsi įgyvendinti numatytus praėjusiais metais.
Jei prieš metus iškeltų finansinių tikslų per 2024-uosius pasiekti pavyko, finansinė sveikata bei elgsena pagerėjo – puiku. Dabar galime kelti kartelę aukščiau, arba, jei nenorime savęs perspausti, – tiesiog stengtis išlaikyti naujus geresnius finansinius įpročius. Kelionė link optimalios finansinės sveikatos yra ne sprintas, o maratonas, tad nuoseklumas bei tvari finansinė elgsena yra kur kas svarbiau nei trumpalaikiai laimėjimai.
Visgi, jei praėjusių metų finansiniai pažadai liko neįgyvendinti, pasistenkime tai padaryti kitąmet. Tiesa, labai svarbu išanalizuoti, kas įvykdyti praėjusių metų pažadus mums sutrukdė.
Kad ir kaip norėtųsi apkaltinti aplinkybes, dažnu atveju pavyks identifikuoti mūsų pačių susikurtas kliūtis: nerealistiškus, aiškiai nepamatuojamus ir neapskaičiuojamus finansinius tikslus. Taip pat – bandymą išleisti mažiau prieš tai neįvertinus savo išlaidų, nesuskirsčius jų į būtinas bei nebūtinas ir nesusidėliojus jų į biudžeto lentelę.
Žinių turime, ko pritrūksta?
Bandydami suprasti ar rasti pateisinimą, kodėl mums sunkiai sekasi deramai valdyti savo finansus, pirmiausia esame linkę nuvertinti savo finansinį raštingumą. Tačiau finansinių žinių trūkumas – tik dalis paveikslo. Neretai geresnei finansinei sveikatai ir tvaresnei finansinei elgsenai reikalingų bazinių žinių mes turime, tačiau koją mums pakiša įvairūs psichologiniai aspektai.
Vienas tokių – emocijomis paremti sprendimai. Remdamiesi emocijomis galime ne tik impulsyviai leisti pinigus, tačiau ir iškelti sau nepamatuotus tikslus: užsimanyti per daug ir per greitai, o to nepasiekus – prarasti motyvaciją.
Mūsų finansinei elgsenai neigiamos įtakos gali turėti ir įvairūs kognityviniai šališkumai. Pavyzdžiui, status quo šališkumas, kuomet esama padėtis laikoma atskaitos tašku, ir bet kokie pokyčiai, palyginti su pradine padėtimi, suvokiami kaip nuostoliai. Net jei kalba eina apie tokį naudingą pokytį, kaip sprendimą daugiau taupyti.
Gera žinia ta, kad kai kuriems finansiniams tikslams pasiekti gali pakakti nedidelių finansinės elgsenos korekcijų ar tiesiog kūrybiškesnio požiūrio. Aptarkime, kokių priemonių savo kasdienybėje galime imtis, kad pavyktų sau leisti daugiau drastiškai savęs nevaržant.
Sumaniai priartinti finansinius tikslus
Vienas paprasčiausių būdų taupyti to nejuntant – atsisakyti mažiausiai vertės sukuriančių ar jos apskritai nekuriančių pirkinių. Tikėtina, kad peržiūrėję savo išlaidas atrasime daug sričių, kurioms skiriame daugiau lėšų, nei reikėtų. Tai išlaidos maistui restoranuose, pertekliniam kiekiui turinio prenumeratų, žalingiems įpročiams bei įvairioms smulkmenoms, į kurias rimtai nežiūrime, jei nesuskaičiuojame, kokią sumą jos sudaro per visą mėnesį. Pavyzdžiui, vienas kavos puodelis kavinėje per dieną mėnesio pabaigoje sostinės kainomis virsta solidžia 60–100 eurų ar net didesne suma.
Tačiau taupymas nėra vienintelis būdas pasiekti didesnių finansinių tikslų. Visuomet galima pagalvoti apie papildomas pajamas, o norint jų gauti, ne visuomet reikalingas papildomas darbas.
Pirmiausia verta tiesiog apsižvalgyti savo namuose. Tikėtina, kad spintose rasime nedėvimų geros kokybės drabužių, kuriuos galima sėkmingai parduoti tam skirtose prekybos platformose. Taip pat parduoti galima nenaudojamus daiktus ar baldus. Tuo metu tik retkarčiais naudojamą elektroniką galima išnuomoti per nuomos platformas.
Papildomai užsidirbti pavyks ir originaliais būdais. Vienas tokių labai patiks gyvūnų mylėtojams – jau ir Lietuvoje esama programėlių, kuriose keliauti susiruošę keturkojų šeimininkai ieško „auklių“. Tai gali tapti galimybe ir simboliškai užsidirbti, ir smagiai praleisti laiką su gyvūnais.
Taip pat galima pagalvoti apie kitų savo pomėgių bei talentų „įdarbinimą“. Papildomą uždarbį gaudami iš to, ką iš tiesų mėgstame veikti, nesijausime, kad savo tikslui siekti turime persidirbti.
Kad ir kokį būdą pasirinktume tam, kad priartintume savo finansinius tikslus, svarbu neįsisukti į ydingą mąstymą. Taupydami ir dėdami papildomas pastangas siekiant didesnių finansinių tikslų mes neskriaudžiame šiandienos savęs, mes dedame pagrindus rytdienos „aš“ klestėjimui ir geresnei finansinei sveikatai.
Jūratė Cvilikienė yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
