Asmeninis archyvasPastarųjų metų patirtis rodo, kad verslas ir gyventojai Lietuvoje iš tiesų rengėsi blogiausiems scenarijams, bet, nuogąstavimams neišsipildžius, plūstelėdavo optimizmo, išaugusio vartojimo bangos ir stambaus verslo noras investuoti nedingo. Tad kokius svarbiausius iššūkius įmonės mato kitąmet, kokių sprendimų ieško ir ar 2024 metai gali nustebinti?
Akivaizdu, kad verslui susirūpinimą kelia ekonominis neapibrėžtumas, nes įmonės jaučia ekonominio sąstingio požymius ir tai, kad Baltijos šalių ekonomika truputį smuks. Lūkesčiai eksporto rinkose irgi nespindi optimizmu. Nors bazinės palūkanų normos nustojo kilti, tačiau to įtaka verslui ir ekonomikai dar nėra visiškai atsiskleidusi. Tai gali palaikyti įtampą valdant sąnaudas ir likvidumą.
Neslopstantis nerimo šaltinis yra žinios apie karą Ukrainoje ir paramą Kyjivui. Taip pat vertinama įtaka, kurią globaliai ekonomikai sukelia prasidėjęs karas Izraelyje. Galima teigti, kad Lietuvos įmonių atsakas į Rusijos pradėtą karą dar nėra iki galo išspręstas reikalas. Įmonės turi išsigryninti savo verslo vertybes, suprasti viso sandorio, kuriame dalyvauja, prekių tiekimo grandinę, neieškoti alternatyvių draudžiamų prekių tiekimo kelių, įvertinti ne tik įmonės, bet ir šalies neigiamos reputacijos riziką.
Keturios sritys, kurias verta įtraukti į 2024-ųjų planą
Planuojant 2024 metų veiksmus šalies verslo bendruomenei svarbu skirti dėmesį šioms keturioms sritims: užtikrinti tvarumo dienotvarkę ir kibernetinį atsparumą, didinti efektyvumą ir tinkamai valdyti likvidumą.
Kalbant apie tvarumą pabrėžtina, kad jis apima daug įmonės veiklos sričių ir procesų. Jau žinome, kad nuo 2024 metų bus privaloma atskleisti su tvarumu susijusius duomenis visoms biržoje prekiaujančioms įmonėms, o 2025 metų pradžioje šios įmonės jau privalės teikti praėjusių metų ataskaitas. Akivaizdu, kad skirtingiems verslo sektoriams yra aktualesnės skirtingos tvarumo sritys, todėl didelės įmonės jau šiandien ruošia namų darbus ir ieško naujų galimybių, kad kitąmet galėtų užtikrinti tvarumo dienotvarkę tose verslo srityse, kuriose daro didžiausią poveikį. Kelio atgal nėra – reikalavimai ir taisyklės griežtėja ir toliau griežtės, rinka bus vis labiau reguliuojama.
Kibernetinė sauga – antra svarbi sritis, apie kurią nuolat kalbame su savo klientais. Esame įsitikinę, kad kibernetiniam saugumui dėmesio niekada nebus per daug. Vis daugiau įmonių perkelia savo valdomus duomenis ir verslo procesus į elektroninę erdvę, kurioje daugėja kibernetinių incidentų, tokių kaip paslaugų trikdymo (angl. DDoS) atakų, duomenų vagysčių siekiant išpirkos (angl. ransomware), socialinės inžinerijos atakų (angl. phishing) ir kt. Manome, kad kibernetinių grėsmių rizika auga, todėl įmonės turi gebėti apsisaugoti.
Trečia, efektyvumo didinimas, nes darbo užmokesčio augimo greitis lenkia darbo našumo rodiklius, o dėl to ilgainiui verslas gali prarasti konkurencingumą. Pozityviai nuteikia tai, kad verslas žino atsakymą – jau dešimtmetį kasmet atliekamos didelių Baltijos šalių įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 20 mln. eurų, finansų vadovų apklausos rezultatai parodė, kad skaitmenizavimas ir automatizavimas yra tarp svarbiausių prioritetų artimiausiu laikotarpiu.
Ketvirta, pinigų srautų ir likvidumo valdymas išlieka svarbia sritimi. Įprastų saugiklių ir valdymo būdų, tokių kaip žaliavų, palūkanų, valiutų ir kitų priemonių kainų apsidraudimo sandorių nebeužtenka.
Trys patarimai, kad finišas kitąmet būtų sėkmingas
Visi suprantame, kad ekonomika yra cikliška, ir įmonės turi atlaikyti cikliškumą lyg laivai jūroje. Čia tinka ir jūrininkų išmintis – keliaujant svarbiausia žinoti, į kurį uostą plaukiate.
O siekiant verslo tikslų 2024 metais, svarbu atlikti žaliojo kurso reikalavimus, nes Europos Sąjunga verslo finansuotojams kelia išties ambicingus tvarumo kriterijus ir skatina įmones į verslo strategijas integruoti ESG vertinimo modelį.
Taip pat patartina įvertinti atsparumą geopolitinei rizikai – nuo kibernetinio saugumo iki naujų rinkų paieškos ir idėjų kuriant naujus verslo modelius. Dabar kaip niekada svarbu turėti ir aiškų scenarijų – veiklos tęstinumo planą, kaip įmonė galėtų išgyventi 6–12 mėnesių, pasireiškus nenumatytoms grėsmėms.
Galiausiai trečias patarimas – išnaudoti informacinių technologijų kuriamas galimybes – tęsti, įgyvendinti skaitmenizavimo ir automatizavimo projektų plėtrą, investuoti į dirbtinį intelektą, nes technologijų įdarbinimas ir pritaikymas savo veikloje vis daugiau lemia, ant kurio laiptelio stovės jūsų verslas po 2024 metų finišo.
Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė yra SEB banko vadovė.
