Nendrė ŽilinskaitėNuo 2026 m. pradžios Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi pokyčiai, kurie tiesiogiai paveiks gyventojų pajamas ir jų finansinius sprendimus. Didėja minimalus mėnesinis atlyginimas, pensijos vidutiniškai augs apie 12 proc., o daliai gyventojų atsiveria galimybė pasitraukti iš antros pensijų pakopos. Tai reiškia, kad į namų ūkių biudžetus papildomai įplauks daugiau lėšų. O kaip tai atsilieps Lietuvos ekonomikai?
Didesnės pajamos – impulsas vidaus vartojimui
Vertinant šių metų perspektyvas, ryškėja aiškūs signalai, kad gyventojų perkamoji galia ir toliau augs. Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didės apie 7,5 proc., o atlyginimų augimas lenks kainų kilimą – infliacija, banko analitikų vertinimu, sieks apie 3,4 proc. Tai sudarys palankias sąlygas vidaus vartojimui, kuris ir toliau išliks vienu pagrindinių Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo variklių.
Vartojimo plėtrą skatins aukštas vartotojų optimizmas, palanki skolinimosi aplinka ir auganti gyventojų perkamoji galia. Papildomą impulsą suteiks ir pensijų sistemos pokyčiai – skaičiuojame, kad pensijų reforma reikšmingai prisidės prie 2026 m. Lietuvos BVP augimo – maždaug 0,7 proc. punkto. Be šio vienkartinio stimulo ekonomikos augimas siektų apie 2,3 proc.
Didžiausią teigiamą efektą dėl išaugusio vartojimo greičiausiai pajus tokie sektoriai kaip privati sveikatos priežiūra, statybinių medžiagų rinka, elektronikos ir buitinės technikos prekyba, automobilių, juvelyrikos ir prabangos prekių, taip pat turizmo sektoriai.
Prognozuojamas trumpalaikis efektas
Vis dėlto, pensijų lėšų išėmimas, tikėtina, nebus ilgalaikis Lietuvos ekonomikos stiprybės šaltinis. Tai greičiausiai bus vienkartinis vidaus paklausos paskatinimas, kuris 2026 m. prisidės prie spartesnio BVP augimo, tačiau efektas bus laikinas. Reformos poveikis koncentruosis į trumpą laikotarpį, todėl jau po metų ekonomikos dinamika gali grįžti prie gerokai nuosaikesnių tempų.
Antra, svarbu suprasti, kad toks sprendimas dalį vartojimo perkelia iš ateities į dabartį. Gyventojai, išsiimdami pensijų lėšas, šiandien padidina savo disponuojamas pajamas, tačiau tai daroma būsimų pajamų sąskaita. Tai reiškia, kad trumpalaikis vartojimo augimas bus pasiektas ilgesnio laikotarpio finansinio saugumo kaina, o daliai namų ūkių ateityje teks prisitaikyti prie mažesnių pajamų senatvėje.
Ilguoju laikotarpiu šis sprendimas didina ir sistemines rizikas. Jei dalis gyventojų senatvėje nebeturės pakankamų sukauptų lėšų, didės priklausomybė nuo valstybės paramos, o tai ribos šalies lankstumą ir galimybes reaguoti į būsimus ekonominius iššūkius.
Estijos patirtis – aiškus signalas Lietuvai
Šiandien Lietuva susiduria su scenarijumi, kurį Estija jau yra išgyvenusi anksčiau. Kaip ir dabar Lietuvoje, 2021 m. Estijos gyventojams buvo suteikta galimybė pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atsiimti sukauptas lėšas. Tuomet taip pat buvo keliamas klausimas, ar šie pinigai taps investicijų ir ilgalaikio finansinio stabilumo pagrindu, ar vis dėlto bus panaudoti trumpalaikiam vartojimui. Todėl pagrindinis klausimas šiandien Lietuvai – ar sugebėsime pasimokyti iš kaimynų patirties?
Estijos pavyzdys rodo, kad lūkesčiai ir realybė ne visuomet sutampa. 2021 m. pirmosios reformos bangos metu iš antros pakopos pasitraukė apie penktadalis dalyvių, kuriems buvo išmokėta maždaug 1,3 mlrd. eurų. Vėlesniais metais pasitraukusiųjų dalis išaugo iki maždaug 30 proc., o bendra išmokėta suma pasiekė apie 1,8 mlrd. eurų.
Nors reformos tikslas buvo suteikti daugiau finansinės laisvės ir paskatinti investavimą, įvairių institucijų ir rinkos dalyvių vertinimai rodo, kad apie 30–40 proc. išimtų pensijų lėšų buvo nukreipta tiesiogiai vartojimui. Likusi dalis nukeliavo turimų įsipareigojimų padengimui, tačiau ilgalaikėms investicijoms teko palyginti nedidelė dalis lėšų. Tai leidžia manyti, kad ir Lietuvoje laukia panašus scenarijus.
Visgi naujausios gyventojų apklausos leidžia matyti ir pozityvių ženklų. 2025 m. gruodžio pabaigoje, prieš pat lemiamą apsisprendimo dieną, banko inicijuota apklausa parodė, kad dalis žmonių šį sprendimą vertina kaip galimybę persidėlioti savo ilgalaikius finansinius planus. Daugiausia respondentų (31 proc.) teigė išsiimtas lėšas ketinantys nukreipti į fondus, akcijas, trečiąją pensijų pakopą ar kitus finansinius instrumentus. Dar po 16 proc. apklaustųjų planuoja šiuos pinigus skirti turimiems finansiniams įsipareigojimams padengti arba tiesiog laikyti banke.
Ilgalaikė nauda – negarantuota
2026 m. didesnės gyventojų pajamos neabejotinai taps reikšmingu postūmiu Lietuvos ekonomikai. Tačiau pati savaime pajamų augimo dinamika negarantuoja ilgalaikės naudos nei ekonomikai, nei gyventojų finansiniam saugumui. Tik tuomet, kai papildomos lėšos bus nukreipiamos ne tik vartoti, bet ir taupyti bei investuoti, galima tikėtis tvarios naudos ateičiai.
Pensijų sistemos pokyčiai šį klausimą tik dar labiau išryškina. Trumpalaikis vartojimo augimas gali pagerinti ekonominius rodiklius šiandien, tačiau ilgalaikė gerovė priklausys nuo to, ar gyventojai išnaudos šį laikotarpį kaip galimybę stiprinti savo finansinį atsparumą, o ne tik padidinti kasdienes išlaidas.
Rūta Ežerskienė yra „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė
