Asmeninis archyvasJAV prezidento Donaldo Trumpo pradėtame prekybos kare svarbiausiu ginklu tapo muitai. Nauji jų tarifai įvesti daugeliui pasaulio šalių, tiesa, net kelias dešimtis procentų siekiantys „atsakomieji muitai“ visoms, išskyrus Kiniją, atidėti 90 dienų. Rinkos ir ekonomistai neigiamai vertina ir pačius muitus, ir netikrumą sukeliančią Baltųjų rūmų politiką, tiek pačių JAV, tiek pasaulio ekonomiką galinčią atvesti iki recesijos.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Aptarkime, kas yra muitai, Europos Sąjungos muitų sąjunga, kaip ji veikia, kokie yra muitų tikslai, kaip jie skaičiuojami, kas yra prekių muitinė vertė ir kas ją reglamentuoja?
Muitai yra mokesčiai, kuriuos valstybės nustato prekėms, importuojamoms ar eksportuojamoms per savo sienas. Jie taikomi tik prekėms, ne paslaugoms. Pastarosioms aktualus yra kitas mokestis – importo pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Muitai yra skirtingų tipų. Importo muitai taikomi prekėms, kurios importuojamos į šalį; eksporto muitai – prekėms, kurios eksportuojamos iš šalies; specialūs muitai veikia kaip tam tikri papildomi mokesčiai, taikomi tam tikroms prekėms, pavyzdžiui, dėl prekybos karų ar vidaus rinkos apsaugos. Yra ir tranzito muitai, kuriais apmokestinamos per šalies teritoriją pervežamos, bet ne jos rinkai skirtos prekės. Vis dėlto tokį muitą šiuo metu iš esmės yra pakeitę importo muitai.
Koks muitų tikslas? Jie taikomi siekiant reguliuoti prekybą, apsaugoti vietos gamintojus, surinkti pajamas į valstybės biudžetą ir kartais riboti tam tikrų prekių importą ar eksportą. Muitai gali būti naudojami kaip priemonė vidinei gamybai palaikyti, kad šalies viduje pagamintų prekių kaina išliktų konkurencinga, palyginti įvežtinėmis, siekiant apsaugoti vidaus rinką, pavyzdžiui, nuo pigių nekokybiškų prekių. JAV prezidentas D. Trumpas teigė, kad dėl aukštų muitų tarifų JAV pramonė suklestės, į šalį sugrįš gamyklos, kartu padaugės darbo vietų.
*****susije*****
Skaičiuojant muitus labai svarbi jų apmokestinimo bazė, t. y. muitinė vertė. Tai yra bendra prekių vertė, kuri naudojama nustatant muito mokesčius ir kitus mokesčius, susijusius su prekių importu. Ši vertė apima ne tik prekių kainą, bet transportavimo, draudimo, pakavimo ir kitus susijusius kaštus, kurie susidaro iki prekių atvykimo į paskirties šalį. Muitus galima laikyti netiesioginiais mokesčiais, t. y. vartojimo mokesčiais, kuriuos realiai sumoka galutinis pirkėjas.
Skirtingos šalys turi skirtingas muitinės vertės apskaičiavimo taisykles. ES taikomas visoms valstybėms narėms vienodas muitų reguliavimas, kuris užtikrina bendrą muitų sistemą ir prekybos politiką. Už prekybos politikos įgyvendinimą ir muitų politikos koordinavimą tarp valstybių narių yra atsakinga Europos Komisija. Bendra prasme muitų politika apima tokius aspektus kaip tarptautinė prekyba, nemokamos prekybos sutartys, antidempingo ir kompensaciniai muitai.
Nei Lietuva, nei kita ES valstybė negali įvesti muitų viena pati nei JAV, nei jokiai kitai pasaulio valstybei.
ES turi išimtinę kompetenciją muitų srityje – tik ES gali leisti teisės aktus ir priimti teisiškai privalomus sprendimus. Tai reiškia, kad ES valstybės narės taiko vienodus tarifus ar importo muitus prekėms iš kitų pasaulio šalių. Muitai nėra taikomi ES viduje tarp valstybių narių. Kai prekės pereina muitinę, jos gali laisvai judėti tarp ES šalių.
ES muitų sąjungoje 27 valstybės narės taiko vienodą prekių importo, eksporto ir tranzito kontrolės sistemą ir įgyvendina bendras muitų taisykles, vadinamas Sąjungos muitinės kodeksu. Tai reiškia, kad nei Lietuva, nei kita ES valstybė negali įvesti muitų viena pati nei JAV, nei jokiai kitai pasaulio valstybei. Tik ES išimtinai gali numatyti vienodus muitus visų ES valstybių narių vardu.
Prekėms (siuntoms) iš trečiųjų šalių taikomi šie importo mokesčiai: importo PVM, siekiantis 21 proc.; importo muito mokestis, priklausantis nuo įvežamų prekių kategorijos; akcizo mokestis, taikomas specialioms prekėms (alkoholio, tabako gaminiams, degalams, energetikos produktams ir kt.). ES valstybių muitinės dirba kaip viena.
75 proc. surinktų muitų patenka į ES biudžetą ir 2024 m. jie sudarė 13,7 proc. viso Bendrijos biudžeto.
ES sudaro prekybos susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, kad sumažintų muito mokesčius ir palengvintų prekybą. Vienuose susitarimuose daugiausia dėmesio skiriama muitų panaikinimui, kituose – platesniems įsipareigojimams dėl paslaugų, investicijų, viešųjų pirkimų, konkurencijos, įvairių reguliavimo klausimų, darnios plėtros ir kitų dalykų. Šiuo metu ES prekybos tinklas yra didžiausias pasaulyje, ES yra sudariusi 44 susitarimus su daugiau kaip 70 šalių ir regionų.
ES paskelbė, kad įves atsakomuosius muitus prekėms iš JAV, jei prekybos derybos su JAV nebus sėkmingos.
Dr. Martynas Endrijaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas
