Meniu
Prenumerata

trečiadienis, sausio 22 d.


KOMENTARAS
Kaip galime „pasikinkyti“ virtualią realybę, kad neliktume be darbo?
Erika Vaiginienė
Asmeninis archyvas
E. Vaiginienė.

Vykstanti socialinė ir techninė revoliucija, apimanti socialinių ir technologinių sistemų integraciją, iš esmės keičia tai, kaip mes gyvename, dirbame ir bendraujame. Nors technologijų pažangoje įžvelgiama ir grėsmių, ji taip pat kuria naujas galimybes – tik svarbu užtikrinti, kad visuomenė ir darbo rinka būtų pasirengusi šiems pokyčiams.

Kritinis mąstymas – ateities darbo rinkos pagrindas

Technologijos ir spartus jų vystymasis keičia ne tik darbo pobūdį, bet ir socialinę sąveiką. Virtualioji ar papildytoji realybė – tai aplinka, kurioje susilieja fizinė ir virtualios aplinkos, atsiranda naujos socialinės struktūros, kuriose žmonės gali individualiai pasirinkti, ką pateikti su pasirinktu avataru ir kiek šie bruožai atspindės jų tikrąją tapatybę. Dirbtinio intelekto įsiliejimas į mūsų socializacijos erdves formuoja naujas ir sunkiai atpažįstamas realybes. Ir nors šiandien iki galo dar nėra aišku, kaip socializacija virtualiuose pasauliuose pakeis mūsų socializaciją fiziniame pasaulyje ar kaip tai pakeis mūsų darbo pobūdį, tačiau jau dabar aišku, kad turime valdyti vykstančius procesus ir tam paruošti visuomenę.

Dėl šių priežasčių kritinis mąstymas tampa vienu iš kertinių sėkmingo įsiintegravimo į naujas (darbo) sąlygas veiksnių. Dabartinė geopolitinė aplinka demonstruoja, kokių pasekmių gali turėti kritinio mąstymo stoka visuomenėje. Šis įgūdis labai svarbus vertinant informaciją ir priimant pagrįstus sprendimus, atlieka svarbų vaidmenį formuojant mūsų visuomenės ateitį. Virtualioji realybė, papildytoji realybė bei dirbtinis intelektas gali tapti esminiu įrankiu ugdant šiuos įgūdžius plačiojoje visuomenėje, ypač švietimo, profesinio mokymo ir darbo kontekstuose.

Virtualūs pasauliai: nauji darbo įgūdžių metodai

„The Millenium Project“ ataskaita numato, jog, jei socialinės, politinės ir ekonominės sistemos nesikeis, o technologijų spartėjimas, integracija ir globalizacija tęsis, 2050 m. pusė pasaulio gali likti be darbo. Tačiau tam yra sprendimas – pasinaudoti naujos kartos virtualiais pasauliais savo naudai – šie atveria visiškai naujas galimybes tiek mokytis, tiek dirbti.

Minėtosios technologijos suteikia galimybę simuliuoti darbo aplinkas –dinamiškos ir interaktyvios darbo situacijos, kurios atspindi tikras profesijas ir užduotis, leidžia žmonėms įgyti ne tik teorines žinias, bet ir praktinę patirtį saugiose virtualiose erdvėse. Tai tobulina jau esamus ir padeda lengviau įsisavinti naujus įgūdžius, greičiau adaptuojamasi prie vis besinaujinančių profesijų.

Virtualios realybės integracija į darbo rinką ir profesinį mokymąsi gali žymiai prisidėti prie kritinio mąstymo įgūdžių ugdymo. O kritinio mąstymo kultūros kūrimas yra būtinas tam, kad žmonės prisitaikytų prie sparčiai besikeičiančių rytojaus visuomenės poreikių.

Kaip pasiruošti darbo rinkos technologijų iššūkiams?

Aišku, jog ateities technologijų atsiradimas pakeis darbo pobūdį ir sukrės viso pasaulio kultūrų ir visuomenių pamatus. Jeigu darbo rinka (darbdaviai ir ugdymo įstaigos) nesugebės persitvarkyti pagal vis labiau spartėjančią technologijų kaitą ir naujoves, didžioji dalis visuomenės gali likti be darbo, susiformuotų dar didesnė socialinė nelygybė. Kritinis mąstymas yra būtinas norint įvertinti nusistovėjusias tiesas ir visuotinai priimtas nuomones, kad būtų atrasti netradiciniai sprendimai ir alternatyvūs keliai.

Prisitaikymas prie besikeičiančių darbo sąlygų yra esminis – ateities darbo rinkoje bus svarbu ne tik turėti konkrečią profesiją, bet ir gebėti nepaskęsti nuolatiniuose pokyčiuose bei susitvarkyti su iššūkiais. Dėl to būtina jau šiandien lavinti kritinio mąstymo įgūdžius ir kurti tokią kultūrą, kurioje būtų integruojama kritinio mąstymo principų mokymas. Tokios technologijos, kaip virtualūs pasauliai, gali prisidėti ugdant kritiniu mąstymu pasižymintį žmogų, pasirengusį mokytis visą gyvenimą, taip prisitaikant prie naujų darbo metodų.

Erika Vaiginienė yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė ir Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ metodologė

2025 01 15 14:01
Spausdinti