Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo mažinti bazines palūkanų normas 2024 m. pabaigoje ir stabtelėjo šių metų viduryje, kai pasiekė 2 proc. ribą. Pavasarį vyravo prognozės, kad palūkanos bus mažinamos iki 1,5–1,75 proc. lygio, tačiau artėjant metų pabaigai, lūkesčiai keitėsi. Šiuo metu dauguma pritaria, kad 2 proc. yra tas lygis, kuris greičiausiai išsilaikys nepakitęs per visus 2026 metus. Tiesa, kitokią situaciją stebime ilgesnio termino valstybių obligacijose – čia investuotojai prašo vis didesnės rizikos premijos.

Ar turime problemų dėl infliacijos? Tarsi ne, tačiau metinis kainų augimo tempas euro zonoje išlieka kiek aukštesnis nei siektinas 2 proc. tikslas, nepaisant brangusio euro bei pigusių energijos išteklių. Jei Italija ir Prancūzija turi žemus infliacijos rodiklius, tai Ispanija, Austrija su Baltijos šalimis, Slovakija bei Kroatija fiksuoja tikrai per didelius infliacijos augimo tempus. Vokietijoje infliacija taip pat aukštesnė nei ECB tikslas – per paskutinius mėnesius kainų metinis augimo tempas čia svyravo tarp 2,3–2,6 proc.

Tokie reikšmingi skirtumai tarp šalių gerokai apsunkina ECB darbą. Taip pat verta paminėti, kad paslaugų kainų augimo tempas išlieka per aukštas ir tai mažina viltis dėl palūkanų mažinimo ateityje.

Europos pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus ir jai palaikyti reikia žemų palūkanų normų, tačiau bendrai ekonominiai rodikliai buvo geresni nei tikėtasi. Europa išlieka žemo augimo trajektorijoje. Finansinis sektorius ir toliau rodo aukštus likvidumo rodiklius ir noriai skolina tiek verslui, tiek namų ūkiams. Šiemet įmonių skolinimosi apimtys augo nežymiai. Tam įtakos turėjo maži augimo tempai Vokietijoje, o Prancūzijoje paklausa net mažėjo. Tuo metu namų ūkiai skolinosi aktyviai. Šių metų 3 ketvirtyje euro zonoje būsto paskolų paklausa augo net 28 proc. Tokį augimą daugiausia nulėmė palankios palūkanų normos ir gera finansinė padėtis namų ūkiuose. Paklausos augimas buvo fiksuojamas visose didžiausiose Europos šalyse: Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje.

Remiantis rinkos lūkesčiais, šiuo metu labiausiai tikėtina, kad 2026 m. ECB išlaikys bazinę indėlių palūkanų normą 2 proc. lygyje.

Ilgesnio laikotarpio valstybių obligacijose – kitokia situacija

Centrinio banko sprendimai daro didžiausią įtaką palūkanoms iki 2 metų termino. Už ilgesnio termino obligacijas investuotojai prašo rizikos premijos už neapibrėžtumą dėl ilgalaikės infliacijos, be to vis didesnę įtaką daro ir kredito rizikos premija.

Per paskutinius dešimtmečius valstybės mėgavosi žemų palūkanų normomis, tačiau po pandemijos situacija ėmė keistis. Iki tol aukštas likvidumo lygis be vargo leisdavo pigiai pasiskolinti rinkose, tačiau paskutiniu metu investuotojai pradėjo labai jautriai vertinti ir greitai reaguoti į valstybių planus daugiau skolintis. Atrodo, kad galime teigti, jog „nemokamų pinigų“ era baigėsi.

Vien ko verta ekspansinė Japonijos fiskalinė politika. Iš vienos pusės čia norima padėti vartotojams, susiduriantiems su aukštesnėmis kainomis, tačiau iš kitos pusės šalies balanse kabo viena didžiausių skolų, lyginant su BVP. 30 metų Japonijos obligacijų pajamingumas šiemet pakilo nuo 2,3 proc. iki 3,4 proc.

Jungtinė Karalystė taip pat susiduria su panašia problema – aukštus skolos rodiklius lydi nuolatinis, didelis fiskalinis deficitas. 30 metų Jungtinės Karalystės obligacijų pajamingumas nuolat laikosi virš 5 proc. ribos, kai dar prieš pandemiją šis rodiklis buvo 2 proc. lygyje.

Kokia situacija euro zonoje? Čia nematome nieko išskirtinio. Anksčiau iššūkių kėlė mažesnių šalių – Ispanijos, Portugalijos, Graikijos – skolų problema, o didžiausią galvos skausmą ekonomistams lėmė Italija. Tačiau šiandien situacija gerokai pasikeitusi. Mažosios šalys tvarkosi ir tai atsispindi jų skolinimosi kainose. Italija stabilizavo situaciją, tačiau pastaruoju metu skolas sparčiai didinti ėmė Prancūzija, Belgija, Slovakija. Taip pat dėl gynybos išlaidų didinimo prie skolininkų gretų jungiasi ir Vokietija, kuri anksčiau buvo saugus uostas obligacijų turėtojams. Šiemet Vokietijos 30 metų obligacijų pajamingumai šoktelėjo nuo 2,60 proc. iki 3,33 proc. lygio.

30 metų obligacijų pajamingumai

Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra įpratę „lengvai“ skolintis ir iki šiol be problemų didindavosi biudžetus, tikėtina, kad investuotojų prašoma rizikos premija už ilgesnio termino obligacijas ateinančiais metais didės. Todėl tikimės statesnės pajamingumų kreivės ir aukštesnių obligacijų palūkanų 10-30 metų laikotarpiui.

Apibendrinant galime pasidžiaugti, kad trumpo termino palūkanos išliks žemos, 2 proc. lygyje. Dėl šios priežasties skolinimosi kaina išliks patraukli, tačiau investuotojams, norintiems didesnio uždarbio, reiktų atsargiai žvalgytis į ilgesnio termino obligacijas (10 ir daugiau metų), nes kylančios jų palūkanos dėl didėjančio valstybių skolinimosi, gali neigiamai paveikti investicinę grąžą. Vietoje labai ilgo termino obligacijų, verčiau žvalgytis į trumpo ir vidutinio termino (1-5 metų) obligacijas, kur palūkanų normos rizika mažesnė.

Vaidas Paukštys yra „Swedbank“ Finansų rinkų skyriaus vyresnysis obligacijų prekybinio portfelio valdytojas

2025 12 16 12:47

Spausdinti

Dalintis