Asmeninis archyvasPastaraisiais metais perkamosios galios standartais išreikšta bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis vienam Lietuvos gyventojui siekė apie 87 proc. ES vidurkio. Žemiausias šio indekso lygis užfiksuotas Bulgarijoje (66 proc.), Graikijoje (70 proc.), Latvijoje (71 proc.), Slovakijoje (75 proc.), Kroatijoje ir Vengrijoje (po 77 proc.). O aukščiausias šio indekso lygis užfiksuotas Liuksemburge (241 proc.), Airijoje (211 proc.), Nyderlanduose (135 proc.), Danijoje (128 proc.), Belgijoje (117 proc.).
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Įvairios ekonomistų prognozės skelbia, kad 2025-aisiais Lietuvos ekonomika turėtų augti 3 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais augimas galbūt išliks panašus. Ekonomistų vertinimu, Lietuvoje namų ūkių vartojimą ir toliau teigiamai veiks stiprėjanti gyventojų perkamoji galia, investicijas skatins ir ES paramos srautai. Infliacija gali sulėtėti maždaug iki 2,7 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais ir iki 2,5 proc. Nedarbo lygis turėtų sumažėti iki 7, 2026-aisiais – iki 6,8 proc. Vidutinis darbo užmokesčio augimas šiemet sieks 8,4, o kitąmet – 6,8 proc.
Viešųjų finansų politika taip pat gali paveikti šalies ekonomiką ir pakeisti gyventojų perkamąją galią. Būtent tai stebėsime 2026 m., kai pradės veikti nauja progresinė gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo tvarka.
Gyventojams, kurie gauna apie 7 tūkst. eurų darbo užmokestį, verta jau metų pradžioje pateikti darbdaviui prašymą, kad visoms jo pajamoms būtų iš karto taikomas didesnis tarifas.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pasikeitimai, pagal kuriuos gyventojų pajamų mokesčio 25 proc. tarifas bus taikomas asmens pajamoms, viršijančioms 36 vidutinius darbo užmokesčius (VDU). Tai yra apie 83 tūkst. eurų per metus. Toks progresyvumas bus skaičiuojamas sumuojant beveik visas asmens per metus gaunamas pajamas.
Iki 2025 m. pabaigos galioja tvarka, kad pajamoms iš darbo santykių, viršijančioms 60 VDU (apie 126,5 tūkst. eurų per metus), taikomas 32 proc. pajamų mokesčio tarifas. O jeigu pajamos neviršija šios sumos – 20 proc. tarifas.
Nuo 2026 m., jeigu gyventojui kaip darbuotojui visus metus bus taikomas 20 proc. tarifas, o jo darbo užmokesčio pajamos galiausiai viršys minėtą 36 VDU ribą, tuomet jam teikiant metinę 2026-ųjų pajamų deklaraciją teks papildomai sumokėti gyventojo pajamų mokestį, nes taikomas jau 25 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Kad metams pasibaigus nereikėtų primokėti mokesčio, gyventojas, matydamas, kad jo pajamos viršija šią sumą, gali pateikti prašymą darbdaviui taikyti didesnį pajamų mokesčio tarifą.
Didesnė mokesčių našta gali lemti ir šių gyventojų perkamosios galios mažėjimą. Kita vertus, pagal viešai skelbiamus duomenis šis pakeitimas turėtų papildomai valstybės biudžetui atnešti apie 242 mln. eurų mokestinių pajamų.
Taigi galiojantis pakeitimas dėl papildomo pajamų laiptelio apmokestinimo 25 proc. tarifu lemia, kad gyventojams, kurie gauna apie 7 tūkst. eurų darbo užmokestį per mėnesį, verta jau metų pradžioje pateikti darbdaviui prašymą, kad visoms jo pajamoms nuo pat metų pradžios būtų taikomas didesnis, 25 proc., pajamų mokesčio tarifas.
Beje, apie tokį prašymą verta pagalvoti ir tiems gyventojams, kurių mėnesio alga nesiekia 7 tūkst. eurų, tačiau jie gauna papildomų pajamų, pavyzdžiui, iš individualios veiklos.
*****susije*****
Nuo 2026 m., jeigu metinė apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma neviršija 42,5 tūkst. per kalendorinius metus, nuo individualios veiklos pajamų mokėtina pajamų mokesčio suma bus apskaičiuojama taikant pajamų mokesčio kreditą. Tai reiškia, kad individualios veiklos apmokestinamosios pajamos (iš pajamų atėmus dokumentais pagrįstas išlaidas arba leidžiamais atskaitymais pripažinus 30 proc. individualios veiklos pajamų), neviršijančios 20 tūkst. eurų, bus apmokestinamos 5 proc. dydžio pajamų mokesčiu; individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms didėjant nuo 20 tūkst. iki 42,5 tūkst. eurų, pajamų mokestis didėja nuo 5 iki 20 proc. Tačiau, individualios veiklos pajamoms viršijus 42,5 tūkst. eurų, visa šių pajamų suma bus apmokestinama taikant pagrindinius pajamų mokesčio tarifus, sumuojant metines pajamas. Tad bus taikomas 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas.
Vis dėlto ekonomistai pastebi, kad šie pokyčiai neturės reikšmingos įtakos ir Lietuvos darbo rinkoje padėtis išliks stabili: nedarbo lygis toliau mažės, sparčiau nei infliacija augs VDU. Pats gyventojų užimtumas 2026–2028 m. išliks gana didelis, tačiau vėliau galbūt mažės dėl visuomenės senėjimo.
Dr. Martynas Endrijaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas
