Asmeninis archyvasMokesčiai arba jų lengvatos neaplenkia ir svarbiausių metų švenčių – Kalėdų ir Naujųjų metų sutiktuvių.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Mokesčiai už Kalėdų eglutę vienu metu buvo taikomi Islandijoje, Lichtenšteine. Kalėdų eglių apmokestinimas skiriasi visame pasaulyje, atspindi įvairius kultūrinius, ekonominius ir aplinkosaugos požiūrius į šią švenčių puošmeną. Daugelyje šalių Kalėdų eglutės laikomos sezonine preke, todėl gali būti taikomos konkrečios mokesčių taisyklės, turinčios įtakos ir vartotojams, ir pardavėjams.
Štai Kanadoje Kalėdų eglėms taikomi specialūs pardavimo mokesčiai, nors specifika gali priklausyti nuo provincijos. Kai kurios provincijos siekia skatinti vietos žemės ūkį, todėl Kalėdų eglučių apmokestinimui taikomos lengvatos arba jos neapmokestinamos, ypač tos, kurios parduodamos turguose arba tiesiogiai iš miškų ūkių, – joms netaikomi nei vartojimo mokesčiai, nei pajamų mokestis už gyventojų gautas pajamas nuo Kalėdų eglučių pardavimų.
Įvairiose Europos šalyse eglučių apmokestinimas labai skiriasi. Vokietijoje taikomi įprasti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifai, o Skandinavijoje tam tikri regionai gali turėti paskatų skatinti medžių auginimą, todėl ūkininkams kartais taikomos mokesčių lengvatos ir eglučių pardavimų veiklos vykdymas atleidžiamas nuo PVM.
JAV galima rasti ne vieną tikrai įdomų, netgi „egzotinį“ mokestį. Anapus Atlanto sutinkamas ir Kalėdų eglutės mokestis. 2010 m. JAV įvedė mokestį, skirtą Kalėdų eglučių reklamai ir rinkodarai paremti. Šis mokestis, taikomas parduodant kiekvieną medį, buvo palyginti nedidelis, tačiau sulaukė daug dėmesio ir kritikos dėl labai branginamo šventės simbolio apmokestinimo.
Jungtinėje Karalystėje vienu metu buvo taikomi kalėdinių ar Naujųjų metų vakarėlių mokesčiai už tai, kad savininko būste organizuojamas ne tik artimų giminaičių pasibuvimas.
JAV sutinkama ir kitų įdomių pavyzdžių. Vienas jų – žaidimų kortelių mokestis Alabamoje: 10 centų tarifas parduodamai žaidimo kortų malkai ir speciali verslo licencija mažmenininkams. Šalyse paprastai egzistuoja atskiri loterijų ir azartinių lošimų mokesčiai, kuriuos moka įmonės, vykdančios tokį verslą. Tačiau šiuo mokesčiu dar papildomai apmokestinami gyventojai.
Kitas pavyzdys – tatuiruotės mokestis Arkanzase. Čia renkamas papildomas 6 proc. mokestis už tatuiruotes, kūno auskarus ir elektrolizę. Jį sumoka kiekvienas tokių paslaugų gavėjas, todėl realiai šios paslaugos tampa brangesnės. Kalėdų ar Naujųjų metų proga amerikiečiai gavę dovanų kuponą pasidaryti tatuiruotę dar papildomai susimoka tatuiruotės mokestį.
Daugelyje Europos valstybių (Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija ir kt.) bei JAV įmonėms galioja lengvatos, kai jos Kalėdų proga suteikia labdarą ar paramą organizacijoms: tokiomis išlaidomis jos sumažina pelno mokestį, o paramos gavėjai, žinoma, nėra apmokestinami pajamų ar pelno mokesčiais.
Naujųjų metų švenčių apmokestinimas gali labai skirtis priklausomai nuo šalies, regiono ar net miesto.
*****susije*****
Jungtinėje Karalystėje vienu metu buvo taikomi kalėdinių ar Naujųjų metų vakarėlių mokesčiai už tai, kad savininko būste organizuojamas ne tik artimų giminaičių pasibuvimas. Šis mokestis praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo sulaukęs daug kritikos, nes juo siekiama riboti susibūrimus ypač per šventes.
Vokietijoje buvo taikomas alaus bokalo mokestis per šventes, tarp jų ir Kalėdas, kai mokestis organizatoriams buvo skaičiuojamas pagal tai, kiek alaus bokalų išgerta renginio metu.
Per naujametines šventes kai kurių šalių miestai taiko ir papildomus viešbučių apmokestinimo tarifus.
Naujųjų sutiktuvės retai įsivaizduojamos be fejerverkų, o jiems Kinijoje taikomas specialus mokestis, siekiant riboti fejerverkų kiekį ir mažti oro taršą.
Kalėdų senelio veikla užsiimantys asmenys paprastai už tai moka fiksuotą pajamų mokestį arba registruoja individualią veiklą. Lietuvoje Kalėdų seneliai gali dirbti arba su verslo liudijimu sumokėdami fiksuotą pajamų mokestį, arba su individualios veiklos pažyma. Lietuvos gyventojas teikdamas Kalėdų senelio paslaugas moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) bei valstybės socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Lietuvoje Kalėdų dovanos iš artimųjų giminaičių (tėvų, senelių, vaikų, anūkų, brolių, sesių ir sutuoktinių) neapmokestinamos ir už jas GPM mokėti nereikia.
Tačiau, jeigu dovana gaunama iš kitų gyventojų ir dovanų vertė (suma) per metus yra didesnė nei 2500 eurų, šią sumą viršijanti dalis apmokestinama 15 proc. GPM (arba 20 proc., jei dovanų suma kartu su kitomis metinėmis pajamomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių sumą).
Dr. Martynas Endrijaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas
