Asmeninis archyvasDidelio masto konfliktas Artimuosiuose rytuose paralyžiavo naftos tiekimą vienoje svarbiausių pasaulio transporto arterijų – Hormūzo sąsiauryje. Nafta brangsta daugiau nei 7 proc., o investuotojai ieško saugumo tauriuose metaluose ir kitose saugumo užuovėjose. Kol kas rinkose reakcija švelni, tačiau svarbu karo veiksmų trukmė – kelias savaites ar mėnesius trunkantis konfliktas turės platesnių pasekmių.
Šeštadienį ryte įsiplieskęs konfliktas greitai plito, tapo akivaizdu, kad operacija yra plataus masto, o Irano atsakas nediskriminuojamai palietė visas regiono valstybes. Atakuoti ne tik kariniai ir civiliniai objektai, tačiau nukentėjo ir Hormūzo sąsiauriu plaukiantys laivai. Šiuo sąsiauriu keliauja apie 20proc. jūromis gabenamos naftos, daugiausia iš Saudo Arabijos, Irano, Irako ir kitų valstybių, daugiausia į Aziją.
Ilgą laiką buvo manoma, kad šio sąsiaurio uždarymas gali suduoti rimtą šoką pasaulio energetikos sistemai. Nors teoriškai sąsiauris nėra uždarytas, tačiau dėl brangstančio draudimo ir bazinio atsargumo laivyba faktiškai nevyksta.
Pagrindinės eksportuotojos pastaraisiais metais nemažai investavo į alternatyvius eksporto kelius, pavyzdžiui, per Raudonąją jūrą, o naftos atsargų lygis yra gana aukštas, tad rinka galėtų be didesnių pasekmių toleruoti keleto savaičių sutrikdymus.
Tai atspindi ir gana nuosaiki rinkos reakcija. Regione telkiamos JAV pajėgos visą praėjusią savaitę brangino naftą. Po savaitgalio atsidarius rinkoms, Brent naftos kaina šoktelėjo net iki 82 dolerių, visgi, atslūgus pirminei baimei, nafta atpigo iki 78dolerio/barelį. Dabartinis kainų šuolis dar tikrai nėra pavojingas, nei ekonomikos augimui, nei infliacijai. Skaičiuojant nuo metų pradžios, nafta šiuo metu yra pabrangusi 30 proc.
Rinkos atsikrato rizikos ir ieško saugumo
Pirminė rinkų reakcija į savaitgalio įvykius – kaip iš vadovėlio. Rinkų reakcija yra gana nuosaiki, investuotojai ieško saugomo, bet platesnio masto poveikio nemato. Azijos, Europos akcijų indeksai išankstinėje prekyboje krenta 1-2 proc., JAV indeksų panašu irgi laukia 1 proc. kritimas. Kaip ir įprasta tokių įvykių kontekste, brangsta energetikos ir gynybos bendrovių akcijos.
Investuotojai perka saugias užuovėjas – auksas brangsta 1,3 proc., stiprėja doleris. Sidabras, kuris gavo daug dėmesio pastaruoju metu, nesuveikė kaip užuovėja ir pigo. Pilnai atsidarius rinkoms matysime krentančius obligacijų pajamingumus, ypač JAV.
Kaip situacija vystysis toliau?
Įprastai konfliktai neturi ilgalaikio poveikio akcijų rinkoms, tačiau ištęstas naftos logistikos sutrikdymas gali sukelti rimtą energijos kainų šoką
Svarbiausias aspektas yra konflikto trukmė – keletą mėnesių užsitęsęs konfliktas, tikėtina, pakeltų naftos kainą virš 100 dolerių už barelį ar net aukščiau. Tokiu atveju infliacija JAV, Europoje galėtų būti iki 1 procentiniu punktu didesnė. Poveikis kainoms būtų daug švelnesnis nei 2022 m. energijos šoko metu, tačiau tai galėtų paveikti centrinių bankų planus mažinti palūkanas. Toks scenarijus neigiamai paveiktų tiek akcijų, tiek obligacijų kainas, tačiau rimtesnio kritimo neišprovokuotų.
Naftos rinka yra gerokai pasikeitusi, atsinaujinančios energetikos plėtra ir JAV skalūnų revoliucija padidino energetikos sistemos atsparumą. Įvertinus ilgalaikius kainų pokyčius, naftos kainą turėtų kilti virš 200 dolerių už barelį, kad atitiktų naftos šokus patirtus 2006-2008 m. ar 2011m. Tokio scenarijaus tikimybė kol kas yra maža, tačiau rinka labai akylai stebės konflikto eigą ir vertins trukmę.
Kelias savaites trunkantys karo veiksmai ir laivybos sutrikdymas praeis be ilgalaikių pasekmių rinkoms, dauguma efektų jau yra įskaičiuoti. Jei konfliktas tęsis ilgiau nei kelias savaites ekonominė žala gilės, infliacijos rizika augs, o akcijų ir obligacijų rinkoms gali grėsti gilesnis išsipardavimas.
Komentaras parengtas remiantis 2026-03-02 8:30 duomenimis
Vytenis Šimkus yra „Swedbank“ investavimo strategas
