Asmeninis archyvasRekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos sistemas, stabdo infrastruktūros veiklą ir daro vis didesnį poveikį ekonomikai. Šią vasarą daugelyje Europos šalių užfiksuotos aukščiausios birželio temperatūros, o kartu su karščiu augo ir jo sukelti nuostoliai: deformuoti geležinkelio bėgiai, sutrikęs eismas, ribojama energetikos infrastruktūros veikla, uždaromos mokyklos ir didėjanti apkrova ligoninėse.
Vieni ryškiausių karščio padarinių – didėjanti infliacija ir nuostoliai ūkininkams, prarandantiems derlių, reikalaujantiems kompensacijų. Europos Centrinis Bankas skaičiuoja, kad kaitros ir sausros gali padidinti maisto produktų kainų infliaciją maždaug 0,4–0,9 proc. punkto, o per ateinančius tris dešimtmečius šis poveikis gali net padvigubėti.
Spaudimas ir sveikatai, ir darbo našumui
Karštis taip pat mažina darbo našumą. Virš 30 °C lauko temperatūra neigiamai veikia žmogaus organizmą, ypač regionuose, kuriuose gyventojai prie tokių sąlygų nėra pripratę. Sumažėja koncentracija, didėja nuovargis, daugiau apkrovos tenka širdies ir kraujagyslių sistemai. 2024 m. EBPO paskelbta analizė rodo, kad dešimt papildomų dienų per metus, kai temperatūra viršija 35 °C, lemia 0,3 proc. metinio darbo našumo sumažėjimą, o kiekviena papildoma karščio banga produktyvumą sumažina dar 0,2 proc. Temperatūrai perkopus 30 °C ribą, darbo našumas mažėja apie 3 proc. su kiekvienu papildomu laipsniu, o energijos sąnaudos orui vėsinti padidėja 1,2 proc. Žmonės dirba lėčiau, dažniau daro klaidas, o įrenginiai perkaista.
Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras skaičiuoja, kad dėl karščio bangų sukelto darbo našumo sumažėjimo BVP nuostoliai 2080–2089 m. laikotarpiu gali siekti net 4 proc. BVP (blogiausias scenarijus). Lietuvai tai reikštų daugiau kaip 3 mlrd. eurų siekiančius metinius nuostolius – sumą, prilygstančią bendrai vertei, kurią per metus sukuria žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės bei meninės, pramoginės ir rekreacinės veiklos sektoriai.
Mažina ir investicijas
Ekonominis karščio bangų poveikis yra gerokai platesnis nei sumažėjęs produktyvumas ir išaugusios maisto kainos. Dažnėjančios ir intensyvėjančios kaitros mažina ne tik vartojimą, bet ir investicijas. Draudimo bendrovės „Allianz“ skaičiavimais, labiausiai karščio bangų paveiktose šalyse ilgalaikio kapitalo investicijos gali sumažėti net iki 8 proc.
Mažėjant numatomai investicijų grąžai, įmonės riboja išlaidas, silpnina būsimus gamybos pajėgumus ir sukuria savaime stiprėjantį ekonomikos augimo stabdį.
Didelę įtampą ekstremalūs karščiai sukelia ir viešiesiems finansams. Mažesnė ekonominė veikla mažina mokestines pajamas, augant infliacijai didėja su kainų pokyčiais susijusios išmokos, o karščio bangos didina išlaidas sveikatos priežiūrai ir skubiam infrastruktūros remontui. Prognozuojama, kad dėl dažnėjančių ir intensyvėjančių karščio bangų fiskalinė pusiausvyra ES valstybėse vidutiniškai gali pablogėti apie 0,5 proc. BVP per metus.
Pasirengimo atremti iššūkius nėra
Deja, nė viena Europos ekonomika dar nėra visiškai pasirengusi ekstremalaus karščio sukeliamiems ekonominiams padariniams. Dauguma šalių yra parengusios prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, tačiau ilgalaikis jų finansavimas dažnai nėra užtikrintas, todėl vis dar daugiausia pasikliaujama skubiomis, nenumatytomis išlaidomis po jau įvykusių karščio bangų.
Vis dėlto kiekvienas galime prisidėti prie karščio bangų poveikio mažinimo. Galime geriau parengti savo namus karštesnėms vasaroms – gerinti pastatų izoliaciją, įrengti efektyvesnes vėsinimo sistemas, o prasidėjus kaitrai, savo atsakingu elgesiu mažinti sveikatos priežiūros įstaigų apkrovimą.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, Lietuvoje su orų ir klimato ekstremumais susiję ekonominiai nuostoliai 2023 m. siekė apie 36 eurus vienam gyventojui. Į šį rodiklį patenka ne tik karščio bangos, bet ir sausros, audros, potvyniai.
2023 m. liepos 15 d. ES paskelbė pasauline klimato krizės aukų diena, skirta pagerbti ekstremalių reiškinių aukas ir skatinti visuomenę geriau pasirengti klimato rizikoms. Jų poveikis jau šiandien paliečia ne tik aplinką, sveikatą, bet ir ekonomiką – todėl atsparumo klimato kaitos padariniams stiprinimas tampa vis svarbesne visuomenės ir valstybės užduotimi.
Nora Marija Laurinaitytė yra Žaliųjų finansų instituto ekspertė
