LLRI2024-ųjų viduryje pasirodė buvusio Europos Centrinio Banko vadovo ir Italijos premjero Mario Draghi ilgai rengta 400 puslapių ES konkurencingumo ataskaita. Ji atspindi niūrų Bendrijos ekonominį peizažą. Stagnaciją byloja vis didėjantis atsilikimas nuo pagrindinių konkurenčių Kinijos ir JAV. Itin neramina faktas, kad didžiausias atsilikimas matomas ateitį formuojančiame aukštųjų technologijų sektoriuje.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Iš ekonominės duobės Europą galintys ištraukti sprendimai, M. Draghi nuomone, yra didele dalimi grįsti valdžios intervencija. Kitaip tariant, didinantys valstybių ir ES kišimąsi į ekonominius procesus. Ataskaitos rengėjo nuomone, Europai reikia 800 mlrd. eurų papildomų valdžios investicijų kasmet, kitaip Bendriją ištiks krachas. Kai kurios ES šalys skolintis nebegali, nes net ir „gerais laikais“ sugebėjo sukaupti didžiules skolas. Pavyzdžiui, Italijos skola, kurios premjeru M. Draghi dar neseniai buvo, siekia beveik 140 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Kitaip tariant, Italija yra tarsi laivas, tempiantis pusantro karto už save sunkesnį inkarą.
Tad sprendimas, nurodomas minimoje ataskaitoje, yra bendrai visų šalių vardu prisiimama skola. Manoma, kad šis žingsnis dar labiau suartintų Bendrijos nares ir paskatintų tolesnę europinę integraciją. Kitaip tariant, M. Draghi nuomone, ES ekonomines problemas padėtų išspręsti bendra „kredito kortelė“. Neatsitiktinai šią idėją palaiko Graikijos, Italijos ir Prancūzijos politikai, ant kuprų nešantys skolas, santykinai tris kartus didesnes nei Lietuvos. Mes, beje, bent kol kas esame tarp finansiškai atsakingų šalių – Lietuvos skola siekia apie 40 proc. BVP.
Pagrindinės ES kamuojančios problemos yra išsipūtusi biurokratija ir būtinų sisteminių reformų ignoravimas, o ne valdiškų subsidijų trūkumas.
Dažniausiai pasitaikantis argumentas prieš bendrą ES skolą yra susijęs su ekonominėmis paskatomis. Ji leistų neatsakingai išlaidaujančioms šalims tai daryti toliau, o sąskaitas turės apmokėti drausmingos valstybės, tokios kaip Lietuva. Anot oponentų, valstybės turėtų įgyvendinti struktūrines reformas, mažinančias skolą ir efektyvinančias viešąjį sektorių.
Siūlymai kurti bendrą ES valstybių skolą yra tarsi siūlymas suvienodinti visos klasės mokinių pažymius, kiekvienam metų pabaigoje išvedant pažymį, lygų klasės vidurkiui. Argumentuojama, jog tik taip galima užtikrinti, kad nė vienas mokinys negaus neigiamo pažymio ir neturės likti mokytis antriems metams. Bet juk dėl to dėmesingai mokytojo per pamokas klausę ir visus namų darbus sąžiningai atlikę mokiniai gautų mažesnius balus, nei yra verti.
*****susije*****
Būtent dėl to siūlymo prisiimti bendrą ES skolą nepalaiko atsakingu ir griežtu finansų tvarkymu pasižyminčios šalys, pavyzdžiui, Danija, Nyderlandai, Vokietija. Pastarosios buvęs finansų ministras Christianas Lindneris dar tą pačią dieną, kai pasirodė M. Draghi ataskaita, pareiškė, kad Vokietija su šiuo pasiūlymu nesutiks. Jo nuomone, pagrindinės ES kamuojančios problemos yra išsipūtusi biurokratija ir būtinų sisteminių reformų ignoravimas, o ne valdiškų subsidijų trūkumas.
Identiškos takoskyros tarp išlaidaujančių ir taupiųjų šalių išryškėjo ir svarstant vadinamųjų fiskalinės drausmės taisyklių pokyčius. Šių taisyklių tikslas – apriboti šalių galimybę skolintis ir išleisti perteklines sumas bei neleisti joms gyventi ateities kartų sąskaita. Dalis šalių, tarp jų Vokietija, siūlė šias taisykles griežtinti. Ją neramina Pietų Europos valstybių sukauptos itin didelės skolos – pavyzdžiui, Graikijos siekia net 160 proc. BVP. Pietų Europos šalys, priešingai, norėjo švelnesnių taisyklių, argumentuodamos, kad apribojimai skolintis neva neleidžia jų ūkiams augti. Kitaip tariant, dalis politikų mano, kad atsakymas į ekonomines problemas visada yra tik dar didesnis pinigų žarstymas.
Lietuvos ekonomikai augant ir pasivejant kitas ES šalis, tapsime prie ES biudžeto daugiau prisidedančia nei gaunančia nare. Jei dar užkrausime bendros ES skolos palūkanas, našta gali versti didinti mokesčius. Lietuvos mokesčių mokėtojai turėtų dengti ne tik mūsų pačių valstybės skolas, bet ir apmokėti neatsakingai išlaidaujančių Bendrijos narių sąskaitas. Nors bendra skola pristatoma kaip tolesnis žingsnis Europos integracijos ir bendrystės link, akivaizdu, kad jis būtų nesąžiningas. Jis apdovanotų išlaidūnes, o našta kristų ant atsakingųjų ir taupiųjų šalių pečių. Toks žingsnis dėl europinės integracijos gali ne padidinti šalių bendrystę, o pagilinti skirtis ir pakirsti tarpusavio pasitikėjimą.
Ernestas Einoris yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
