SEBLietuvos gyventojai mėgsta girtis vienu iš sparčiausių interneto ryšiu Europoje, tačiau nerdami į e. komerciją nėra tokie entuziastingi. „Eurostato“ duomenimis, pernai internetu ką nors įsigijo 61 proc. Lietuvos gyventojų. Palyginkime: Europos Sąjungos vidurkis siekė 70 procentų. Kodėl atsiliekame?
Situacija, kai interneto vartotojų skaičius pastebimai lenkia perkančiųjų internetu skaičių, yra būdinga ne vien Lietuvai, kur internetu naudojasi 9 iš 10 gyventojų, bet perka – 6 iš 10. Panašus atotrūkis pastebimas Latvijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Dar didesnis – Italijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje.
Užtat Airijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje apsipirkti e. parduotuvėse įpratusių piliečių skaičius yra labai artimas bendram interneto vartotojų skaičiui.
Dėl skaitmeninės atskirties vartotojai praranda laiką ir pinigus
Ką šis atotrūkis reiškia Lietuvai? Padarinius nesudėtinga iliustruoti žvelgiant iš vartotojo perspektyvos. Didžiausi vaistinių ar prekybos tinklai internete atveria plačiausią asortimentą. Greta – kainų palyginimo svetainės ir įrankiai, kurie leidžia rasti geriausius kainų pasiūlymus ir sutaupyti. Jeigu pabandysite apvažiuoti kelias fizines parduotuves ir palyginti kainas, užtruksite gerokai daugiau laiko.
Be abejo, perkant internetu pirkinių dažniausiai tenka palaukti. Jeigu prekė siunčiama iš Lietuvos sandėlio, ji gali pirkėją pasiekti kitą dieną. Siuntinio iš kitos Europos šalies galima tikėtis anksčiau negu po savaitės, o nusipirkus ką nors iš tolimesnių valstybių – iki mėnesio.
Tačiau daugiau nei trečdalis mūsų šalies gyventojų po e. parduotuves nenaršo ne dėl kantrybės trūkumo. Nuo kelių paprastų operacijų labiausiai stabdo inovacijų baimė ir nepasitikėjimas. Daugiau negu prieš pusšimtį metų JAV mokslininkas Everettas M. Rogersas aprašė inovacijų skvarbos modelį, pagal kurį tik 1 iš 6 visuomenės narių galima priskirti inovatorių ir ankstyvųjų vartotojų grupėms. Kritinė vartotojų masė įsitraukia vėliau, tačiau būtent ji nulemia inovacijos paplitimą.
Lietuvos duomenų agentūros duomenimis, per paskutinius tris šių metų mėnesius internetu prekių ar paslaugų įsigijo beveik 67 proc. 16–24 metų amžiaus gyventojų, 65,5 proc. 25–54 metų amžiaus gyventojų ir vos per 23 proc. 55–74 metų amžiaus gyventojų.
Vadinasi, vyriausioji karta prasčiausiai išnaudoja e. prekybos privalumus, bet būtent didesnis 50-mečių ir vyresnių įsitraukimas į e. komerciją nulems kritinę masę.
Šiuo metu amžiaus grupių proporcijos Lietuvoje signalizuoja apie skaitmeninę atskirtį – problemą, kuri anksčiau buvo pastebėta ir pradėta spręsti Vakarų Europos šalyse. Siekiama, kad skaitmeninės atskirties padariniai labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms būtų kuo švelnesni. Pavyzdžiui, akcentuojant, jog e. prekybos paslaugomis nesinaudojantys ar internetu retai apsiperkantys senjorai praranda galimybę įsigyti pigesnę prekę ar paslaugą. Arba gaišta laiką stovėdami eilėse, nors sąskaitą galėtų greitai apmokėti per savitarną internetu, neišeidami iš namų.
Pusamžis vartotojas – e. komercijos variklis
Gera žinia ta, kad atsiskaitymo internetu privalumus Lietuvoje vis aktyviau atranda bei išnaudoja 45 metų ir vyresnio amžiaus klientai. Būtent šioje amžiaus grupėje sparčiausiai auga atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis internetu, viršijantys bendrą augimo tempą.
SEB banko klientų atsiskaitymų kortelėmis duomenys rodo, jog šiuo metu e. komercijos Lietuvoje pagreitį labiausiai lemia 36–50 metų pirkėjai. 2021 metais didžiąją užsakymų dalį atlikdavo 26–35 metų amžiaus auditorija.
Taigi, jau kelerius metus bliūkšta mitas, kad internetu Lietuvoje perka daugiausia jaunimas. Keičiantis tendencijai labiausiai laimi e. komercijos verslai, kurie vartotojams atveria paprastas ir lengvai naudojamas platformas savo interneto svetainėse. Kokybišką vartotojų patirtį sudaro lengvas prekės suradimas, jos įsidėjimas į pirkinių krepšelį, užsiregistravimas ir e. atsiskaitymas. Sklandi pirkėjo kelionė ypač svarbi augant vyresnio amžiaus e. klientų daliai. Ji, beje, pardavėjams dažnai nesuteikia antro šanso: jei nepavyksta apsipirkti iš pirmo karto, vyresnio amžiaus interneto vartotojai dažniausiai negrįžta į e. parduotuvę – pasirenka konkurentus arba fizines parduotuves.
