Asmeninis archyvasLietuvos startuolių ekosistema pastaraisiais metais demonstruoja įspūdingą augimą, išsiskirdama inovatyviu požiūriu, lankstumu ir kūrybiškumu. Vis dėlto, siekiant užtikrinti ilgalaikį šio sektoriaus augimą, būtina imtis strateginių pokyčių, tarp kurių svarbus vaidmuo tenka švietimui. Startuolių vizija – mokykla, kurioje vaikai nuo pradinių klasių būtų mokomi verslumo principų, kad ilgainiui galėtų kurti konkurencingą Lietuvos ekonomiką.
Sėkmės formulė paprasta: startuolių ekosistemos augimas priklauso nuo inovacijas kuriančių ir taikančių, globaliai mąstančių ir drąsiai savo idėjas įgyvendinančių žmonių. Startuolių augimui reikia ne tik finansinės paramos ar mokestinių paskatų, bet ir švietimo pokyčių, ugdančių lyderius ir vizionierius. Švietimas turi tapti strateginiu šalies prioritetu, nes būtent jis formuoja ateities talentus, kurie gali įgyvendinti inovatyvias idėjas ir kurti didelę pridėtinę vertę ekonomikai.
Skatindami jaunimą išbandyti verslumą dar mokykloje, ilguoju laikotarpiui prisidėtume prie šalies inovacijų, konkurencingumo ir visuomenei svarbių iššūkių sprendimų, o patys jaunuoliai taip galėtų įgyti vertingų praktinių įgūdžių – nuo apskaitos ir rinkodaros iki komandos valdymo – kurie pravers bet kurioje jų karjeroje ateityje.
Švietimo svarba ilgalaikiam augimui
Verslumo kultūrą svarbu ugdyti jau mokyklos suole, kai galime formuoti jaunų žmonių gebėjimus kritiškai mąstyti, kurti inovacijas ir spręsti sudėtingas problemas. Šios savybės itin reikalingos technologijų sektoriuje, kur Lietuvos startuoliai siekia konkuruoti globaliai.
Dalis jaunimo, dar mokykloje išbandžiusių verslo kūrimą, įgyja drąsos, pasitikėjimo ir praktinių žinių, kurios skatina juos kurti sėkmingus verslus Lietuvoje. Ankstyva patirtis leidžia suvokti rinkos veikimo principus, spręsti realias problemas ir efektyviai įgyvendinti idėjas. Tokie verslai ne tik stiprina šalies ekonomiką, kuria darbo vietas, bet ir skatina inovacijas bei socialinius pokyčius.
Ankstyvo verslumo ugdymo svarbą patvirtina tyrimai, kurie rodo, kad jauname amžiuje lavinami esminiai įgūdžiai, tokie kaip problemų sprendimas, laiko planavimas ir streso valdymas, padeda kurti tvirtą pagrindą ateičiai. Šių įgūdžių integravimas į mokyklų programas ne tik sustiprintų jaunimo konkurencingumą darbo rinkoje, bet ir sudarytų sąlygas Lietuvai ateityje tapti aukštųjų technologijų bei kūrybingų sprendimų centru.
Remiantis statistika, ugdymo programų absolventai taip pat pasiekia gerokai geresnių rezultatų. Pavyzdžiui, „Lietuvos Junior Achievement“ programų dalyviai 3–5 kartus dažniau inicijuoja ar planuoja kurti savo verslą, o net 40 proc. dažniau užima vadovaujančias pareigas ir gauna didesnes pajamas. Tai rodo, kad verslumo ugdymas gali padėti formuoti lyderių kartą, prisidedančią prie valstybės pažangos ir stiprėjimo.
Dabartinė situacija – nepatenkinama
Deja, šiuo metu Lietuvoje vykdomų jaunimo verslumo iniciatyvų poveikis yra ribotas, nes projektai yra fragmentuoti ir pasiekia tik tuos jaunuolius, kurie patys aktyviai domisi ir ieško galimybių bei greičiausiai turi natūralų susidomėjimą verslo kūrimu. Nors moksleiviai šalia lietuvių kalbos ar matematikos dalykų mokyklose gali rinktis ir su finansinio raštingumo, verslumo įgūdžių vystymu susijusias pamokas, trūksta didesnio dėmesio šiai disciplinai.
Kad tai yra problema, matome ir iš statistikos. Globalios verslumo stebėsenos tyrimo (angl. The Global Entrepreneurship Monitor) duomenimis, verslumo mokymas mokyklose yra žemiausiai vertinamas iš visų Lietuvos verslumo skatinimo aplinkos elementų. Praėjusių metų spalį VšĮ Inovacijų agentūros atlikta apklausa parodė, kad 63 proc. 18–29 metų Lietuvos jaunimo neturi ir niekada neturėjo savo verslo. Be to, 24 proc. apklaustųjų neplanuoja imtis verslo, o dar 47 proc. dažnai pagalvoja apie galimybę, bet nedrįsta veikti. Viena pagrindinių kliūčių – rizikos baimė, kurią kaip esminį trukdį įvardijo net 74 proc. apklaustųjų. Tai parodo, kad jaunimui trūksta pasitikėjimo savimi, žinių ir praktinės patirties, kas neabejotinai riboja jų verslumo potencialą.
Lietuvoje turime aiškią moksleivių olimpiadų nugalėtojų skatinimo sistemą, kai už laimėjimus suteikiami papildomi balai, stojant į aukštąsias mokyklas. Kodėl to nepadarius ir su moksleivių verslumo, mokomųjų bendrovių konkursais? Pavyzdžiui, kasmetiniame „Junior Achievement“ renginyje buvo pristatyta daugiau nei 200 mokomųjų bendrovių su idėjomis, kurios gali tapti realiais verslais. Verslumo konkursų rezultatų įdiegimas į skatinimo sistemą būtų aiškus signalas ir paraginimas iš valstybės jaunimui aktyviau įsitraukti į verslumo vystymo veiklas, juolab, kad tokių konkursų metu moksleiviai dažnai sprendžia aktualias socialines, ekonomines ar aplinkosaugos problemas.
Akivaizdu, kad dabartinė švietimo sistema nėra tinkamai pritaikyta jaunimo verslumo skatinimui. Norint paruošti jaunąją kartą ateities ekonomikai, būtina užtikrinti sisteminį ir nuoseklų verslumo ugdymą visoje šalyje.
Misija: kiekvienas moksleivis – verslininkas?
Praktinis verslumo ugdymas, kuris būtų mokymo programos dalis ir prieinamas visiems Lietuvos moksleiviams, užtikrintų, kad jaunuoliai dar mokyklose įgytų svarbių verslumo įgūdžių. Pavyzdį galėtume imti ir iš kitų Europos šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, kurioje jaunų verslininkų skaičius per pastaruosius keletą metų sparčiai išaugo.
Čia neabejotinai galėtų padėti ne tik visa jungiantis valstybės požiūris, bet ir startuolių bendruomenė ar tokios organizacijos kaip minėta „Junior Achievement“, kurie jau turi savo sėkmės receptus, kaip per mentorystę įtraukti jaunimą į verslo pasaulį ir dalintis ekspertinėmis žiniomis. Sutelkus visas su jaunimo verslumu dirbančias organizacijas į vieną vietą ir išsikėlę aiškų bendrą tikslą – pasiekti visus moksleivius, turėtume rimtą pagrindą pokyčiams švietime. Vis dėlto, nors tikrai ne visi privalo tapti verslo kūrėjais, verslumo įgūdžiai yra vertingi bet kurioje karjeros kryptyje. Gebėjimas kritiškai mąstyti, efektyviai spręsti problemas, valdyti laiką ir stresą bei prisitaikyti prie dinamiškos aplinkos suteikia pranašumą tiek vadovaujant komandai, tiek dirbant kitose srityse.
Norint užtikrinti ilgalaikį poveikį, švietimo reformos turėtų apimti mokymo programų modernizavimą, didesnį dėmesį praktiniams projektams ir mokytojų kompetencijų stiprinimą. Be to, būtina skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp švietimo įstaigų ir verslo sektoriaus.
Tokia partnerystė paskatintų didesnį jaunimo įsitraukimą bei padėtų formuoti verslumui ir inovacijoms atvirą kartą.
Įgyvendinus šiuos žingsnius, kiekvienas Lietuvos moksleivis turėtų galimybę praktiškai išbandyti verslo kūrėjo vaidmenį ir susipažinti su verslo kūrimo procesu. O antreprenerystės kultūra, pradėta ugdyti dar mokykloje, gali tapti esminiu Lietuvos konkurenciniu pranašumu.
Gintarė Verbickaitė yra „Unicorns Lithuania“ vadovė
