Asmeninis archyvas2024 m. Eurosistemos atsparumo klimato rizikoms testas, kurį atliko Europos Centrinis Bankas (ECB), atskleidė daug išskirtinių įžvalgų apie klimato kaitos poveikį Europos finansų sistemai. Vertindami 3,6 trilijono eurų vertės turtą, ECB ir nacionaliniai centriniai bankai siekė atsakyti į esminį klausimą – ar Senojo žemyno bankai yra pakankamai pasiruošę ekstremaliems klimato kaitos sukeltiems reiškiniams?
Pagrindiniai akcentai iš ECB testo:
- Nepakankamas atsparumas fizinei klimato rizikai. Net 24 proc. vertintų aktyvų, ypač pietų Europoje, gali būti tiesiogiai paveikti stichinių nelaimių – nuo potvynių iki sausrų. Tai rodo, kad tokios rizikos vis dar nėra tinkamai integruotos į finansinių institucijų strateginius sprendimus.
- Klaidingas laiko suvokimas. Klimato grėsmės dažnai vis dar traktuojamos kaip ilgalaikės, nors jų poveikis – infliacija, tiekimo grandinių sutrikimai, turto nuvertėjimas – tampa vis aktualesnis čia ir dabar.
- Dominuoja taršūs ekonomikos sektoriai. Net 59 % bankų aktyvų vis dar sudaro įmonės, turinčios didelį anglies pėdsaką savo veikloje. Tai reiškia, kad sisteminis posūkis į „žalesnę“ ekonomiką dar tik įsibėgėja – pokytis vyksta lėtai ir be esminių pertraukų bankų aktyvų struktūroje.
- Reikšmingas ataskaitų vaidmuo. Kokybiški duomenys ir skaidrus ataskaitų teikimas taps pagrindu tikslesniam klimato rizikos vertinimui ir sprendimų priėmimui. Tai – viena kertinių ES tvaraus finansavimo strategijos dalių.
ECB žingsniai – pozityvūs, bet nepakankami
Testo ataskaita rodo, kad ECB puikiai atpažįsta klimato keliamas grėsmes finansų sistemai. Tačiau realių veiksmų – sprendimų, kurie keistų bankų politiką, investicijų kryptis ir rizikos valdymo sistemą – vis dar trūksta. Nors tai jau ketvirtoji tokio tipo ataskaita nuo 2021 m., ECB veiksmai vis dar pernelyg atsargūs. Tai leidžia kalbėti apie „green window dressing“ – paviršinę, simbolinę „žaliąją“ politiką, kuri kol kas nesukuria struktūrinių pokyčių.
Politinė valia taip pat šlubuoja. 2025 m. Europos Parlamento balsavimas dėl ataskaitos patvirtinimo parodė, kad klimato rizikų integravimas į finansų politiką susiduria su didėjančiu pasipriešinimu. Tai kelia klausimų dėl ECB nepriklausomumo, kai rinkų neutralumo siekis trukdo remti žaliuosius projektus.
Lietuvos situacija: iššūkiai ir galimybės
- Lietuva – Europos bankų sąjungos narė – dalyvavo ECB teste. Tačiau nacionalinis kontekstas išryškina papildomus iššūkius:
- Tik 27 proc. bankų Lietuvoje tinkamai įvertina klientų klimato rizikas.
- ESG rodikliai dar nėra plačiai taikomi.
- Daugeliui smulkių ir vidutinių verslų trūksta žinių ir išteklių žaliajai transformacijai.
- „Žaliųjų“ obligacijų rinka – praktiškai neegzistuoja (išleista mažiau nei 50 mln. eurų per metus).
Visgi jau matomas didėjantis žaliųjų projektų finansavimo poreikis. Tam būtinas nacionalinis klimato rizikų valdymo planas, kuris apimtų:
- Žaliųjų investicijų skatinimą
- Klimato duomenų surinkimo skaidrumą
- Bankų ir verslo bendradarbiavimo mechanizmą
Tik su tvirtu ECB palaikymu tokie planai gali būti sėkmingi.
Kas laukia toliau?
2025 m. planuojamas dar platesnis klimato testas – bus vertinamos 96 Europos bankų reakcijos į įvairius klimato scenarijus. Tai rodo, kad pereinama nuo rizikos identifikavimo prie jos valdymo ir poveikio mažinimo. Nors ES sprendimų tempai lėti, tai dažnai leidžia pasiekti itin išgrynintus sprendimus, kurie tampa tarptautiniais standartais – tai vadinamasis „Briuselio efektas“.
Ką tai reiškia visuomenei?
Pirmiausia – daugiau reguliavimo ir skaidrumo. Verslai turės atsiskaityti už poveikį aplinkai, kitaip gali netekti pigaus finansavimo ar galimybės dalyvauti viešuosiuose projektuose. Bankai turės kruopščiau vertinti klientų klimato rizikas. „Žaliųjų“ projektų finansavimas gali augti – jei tik bus duotas aiškus politinis ir institucinės paramos signalas.
Išvada: ECB pripažįsta klimato kaitos poveikį finansų sistemai – tai teigiamas ir svarbus žingsnis. Tačiau tam, kad šios žinios virstų į realią, matomą transformaciją, būtinas drąsesnis, ambicingesnis veikimas tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu. Lietuvai būtina paspartinti žaliąją finansų sistemų transformaciją – tai ne tik aplinkosaugos reikalas, bet ir ekonominio konkurencingumo sąlyga artimiausiems dešimtmečiams.
Tomas Karpavičius yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto jaunesnysis asistentas
