Asmeninis archyvasBūsto rinkoje šiemet toliau tęsiasi klestėjimo etapas – nuo praėjusių metų pabaigos stebimas itin išaugęs rezervacijų bei sandorių skaičius. Pavyzdžiui, Vilniaus pirminėje rinkoje būsto rezervacijų skaičius yra aukščiausiame lygyje nuo pat 2021 metų. Panašios tendencijos stebimos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kitais metais būsto rinką paveiks ne tik reguliaciniai pokyčiai, bet ir pirkėjai, pasiruošę į NT nukreipti II pensijų pakopoje turimas lėšų. Tad ko NT sektoriuje tikėtis kitais metais?
NT rinkoje – sparčiau kylančios būsto kainos
„Swedbank“ skaičiavimais, vidutines pajamas gaunantys vilniečiai šiuo metu gali įpirkti kiek mažesnius nei 63 kv. m. dydžio butus. Kaune įperkamumas išlieka geriausias tarp didžiųjų miestų ir siekia 93 kv. m. Tuo metu Klaipėdoje gyventojai vidutiniškai gali įsigyti kiek mažesnius, apie 91 kv. m. dydžio būstus. Ir nors būsto įperkamumas pamažu kyla, jis vis dar išlieka gerokai žemesnis nei ilgalaikis istorinis vidurkis.
Nepaisant vis dar pakankamai žemo būsto įperkamumo, du metus mažesnių palūkanų kantriai laukę ir pagaliau sulaukę gyventojai skuba įsigyti būstą. Tiesa, jie neretai yra priversti koreguoti savo norus – pavyzdžiui, rinktis senesnės statybos būstus. Skaičiuojame, kad senesnės statybos būstai šiuo metu sudaro apie 70 proc. visų sandorių. Palyginimui, 2021 metais tokie sandoriai sudarė apie 50 proc. Negana to, gyventojai dažnai priversti rinktis ir mažesnius ar toliau nuo centro nutolusius būstus. Prie skubos įsigyti būstą šiemet prisideda ir gyventojų lūkesčiai, kad NT rinkoje kitais metais bus dar daugiau pirkėjų – o tai taip pat skatina ir paklausą, ir kainų augimą.
Lietuvos Banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas rodo, kad kainų augimas šiais metais paspartėjo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Metinis pokytis Vilniuje rugsėjį jau perkopė 11 proc., Kaune ir Klaipėdoje siekia daugiau nei 15 proc., o kituose miestuose kainos per metus vidutiniškai augo bent dešimtadaliu.
Tikėtina, kad kainų augimas, ypač sostinėje, būtų dar spartesnis jei ne per pastaruosius kelis metus sukauptas rekordinis neparduotų būstų skaičius pirminėje rinkoje, kuris siekia beveik 6 tūkst.
Lietuvos Banko duomenys rodo, kad gyventojai šiemet perka ne tik pirmąjį būstą. Paklausa tiek pirmam, tiek paskesniam būstui įsigyti auga tolygiai. Skaičiuojama, kad bent kas trečias sudaromas sandoris Vilniuje šiuo metu yra ne dėl pirmojo būsto.
Kitais metais - dar daugiau pirkėjų?
Lietuvių meilė nekilnojamam turtui nėra jokia naujiena – ši turto klasė dominuoja Lietuvos namų ūkių turte. Net 87 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, palyginimui, Europos Sąjungoje tokių yra apie 70 proc. Apie penktadalis lietuvių turi ir daugiau nei vieną NT objektą – fiziškai matomas ir gerai suprantamas turtas, net ir kritus nuomos grąžai, išlieka populiari investicija.
Kitais metais gyventojams nusprendus atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas, dalis jų šiuos pinigus nukreips ir į nekilnojamą turtą. Kaip rodo estų pavyzdys, apie 15 proc. visų išsiimtų lėšų buvo nukreipta būtent į šį sektorių. Lietuvos atveju, skaičiuojame, tai galėtų būti apie pusė milijardo papildomų lėšų per du metus.
Tokia papildoma pinigų suma į NT rinką atneš dar daugiau pirkėjų, o tai, tikėtina, lems ir sparčiau augančias būsto kainas. Iš vienos pusės, investicija į NT yra geresnis pasirinkimas nei pensijai kauptų pinigų nukreipimas trumpalaikiams poreikiams. Iš kitos pusės, dar didesnis aktyvumas lems ir prastėjantį būsto įperkamumą, o tai toliau apsunkins pirmojo būsto ieškančių gyventojų galimybes.
Lietuvos Bankas paskelbė ir pokyčius dėl atsakingo skolinimo nuostatų, kurios įsigalios jau kitų metų rugpjūčio 1 dieną. Šiais pakeitimais iki 10 proc. yra mažinamas pradinio įnašo reikalavimas pirmajam būstui (šiuo metu taikomas 15 proc. įnašo reikalavimas). Iš kitos pusės, atnaujinimai kiek sugriežtina skolinimosi galimybes gyventojams, kurie jau turi bent vieną būsto paskolą.
Kaip rodo duomenys, apie 70 proc. visų būsto sandorių (vertinant pagal sandorių vertę) sostinėje yra sudaromi su būsto paskola, tad šie pakeitimai tikrai palengvintų galimybes įsigyti pirmąjį būstą. Iš kitos pusės, tai dar labiau skatintų paklausą šiuo metu klestinčioje ir kitais metais dar labiau klestėsiančioje NT rinkoje.
Tad norintiems investuoti gyventojams kitąmet bus taip pat gera proga išmokti diversifikuoti savo turtą – ne viską sukrauti į NT, o pasidaryti ir po finansų rinkas.
Greta Ilekytė yra „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė
