Asmeninis archyvasKasmet, artėjant brandos egzaminams ir stojimui į aukštąsias mokyklas, dešimtys tūkstančių jaunų žmonių Lietuvoje sprendžia tą patį klausimą: studijuoti čia ar išvykti į užsienį? Mano įsitikinimu, atsakymas jau seniai nėra vienareikšmiškai palankus užsienio universitetams. Lietuvos aukštasis mokslas per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė taip stipriai, kad šiandien galime kalbėti ne apie pasivijimą, o apie konkurencinio pranašumo paiešką.
Kokybė nepriklauso nuo šalies dydžio
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete prieš keletą metų kūrėme Kiekybinės ekonomikos programą turėdami konkretų tikslą – pasiūlyti studijas tiems, kurie jau mokykloje yra ryškiausi savo kartos atstovai ir kuriems durys į Europos ar Jungtinių Amerikos Valstijų universitetus yra atviros. Mūsų prielaida buvo paprasta: galima studijuoti Lietuvoje ir kartu gauti aukščiausio lygio išsilavinimą, mokantis iš geriausių dėstytojų iš užsienio. Ši programa šiandien yra vienas iš pavyzdžių, kaip Lietuvos universitetas gali realiai konkuruoti su užsienio aukštosiomis mokyklomis.
Kodėl tai veikia? Todėl, kad studentas, rinkdamasis studijų vietą, iš tiesų renkasi tris dalykus: įdomius žmones, su kuriais studijuos, galimybę gyventi savarankiškai ir žinias, kurios bus vertingos ateityje. Mūsų užduotis – pasiūlyti visus šiuos tris elementus. Įdomūs žmonės universitetus atranda per atrankas, nes juos traukia tai, kas nėra lengvai pasiekiama. Savarankiškumas auga kartu su tarptautine patirtimi, kuria dalijasi dėstytojai ir bendraamžiai iš kitų šalių. O žinios turi atitikti realius rinkos ir darbdavių poreikius.
Šiemet pradedame naują magistrantūros programą – MBA verslo vystymas. Tai nauja studijų forma, kus studijos yra orientuotos į praktinę patirtį turinčius vadovus. Magistro diplomą galima gauti per metus, tačiau studijų kaina didesnė nei studijuojant ankstesnėse magistrantūros programose, nes patirtį kuriame kartu su Vienos ekonomikos ir verslo universitetu ir įmonėmis Austrijoje.
Dėstytojų ir studentų darbo bei studijų sąlygos vis labiau panašėja į kitose Europos šalyse siūlomas galimybes. Po penkerių ar dešimties metų skirtumai bus dar mažesni. Universitetams šiandien svarbiausia stiprinti ryšius su pasauliu, aktyviai ieškoti partnerių ir gebėti prisitaikyti prie jų poreikių bei galimybių.
Šalies dydis – tarsi žmogaus ūgis
Kiekvieną kartą prisistatydama partneriams iš didžiųjų šalių prisimenu paprastą palyginimą: šalies dydis primena žmogaus ūgį. Juk nėra svarbu, ar žmogus didelis, ar mažas – svarbu, ką jis nuveikė, kaip pakeitė gyvenimą kitiems ir sau. Nėra prasmės jaustis nepilnaverčiu dėl to,
ko negali pakeisti. Tas pats galioja ir valstybei. Mūsų trys milijonai gyventojų Europoje ir pasaulyje jau seniai žinomi dėl dalykų, kuriuos mums pavyko sukurti ir pasiekti.
Lietuvos dydis gali būti ir privalumas – kai nori būti matomas, reikšmingas valstybei, kai sieki keisti tai, kas trukdo bendruomenei, kai nori laisvai kurti ir dalytis sukaupta patirtimi. Mūsų fakultete ši nuostata pasiteisina pritraukiant jaunus, ambicingus mokslininkus, siekiančius ryškios akademinės karjeros. Kartojasi panašus scenarijus: pavyksta pasiūlyti tinkamas sąlygas jaunam mokslininkui, baigusiam vieną geriausių pasaulio universitetų; jis Lietuvoje praleidžia svarbų profesinį etapą, o po penkerių ar dešimties metų išvyksta ten, kur darbo ir gyvenimo sąlygos jam atrodo patrauklesnės. Tokia šiandienos realybė – talentingi žmonės renkasi jiems tinkamiausias šalis gyvenimui. Vieniems reikia mažų ir ramių valstybių, kitiems – didmiesčių, greičio ir beribių galimybių.
Kur mūsų silpnybės: atlyginimai, duomenys ir biurokratija
Būtų nenuoširdu nutylėti, kad turime iššūkių. Aukščiausio lygio tyrėjams Lietuvoje vis dar siūlome per mažus atlyginimus, per mažai galimybių, nepakankamą prieigą prie tyrimų duomenų ir mažiau patogią socialinę sistemą nei kai kuriose kitose Europos šalyse.
Didžiausias iššūkis šiandien – tyrimų duomenys. Galimybė analizuoti įvairius duomenis yra didelis pranašumas mokslininkams. Jungtinės Karalystės universitetai turi itin plačias galimybes, Danijos universitetai suteikia prieigą prie detalių namų ūkių duomenų. Lietuvoje tokias prieigas užtikrinti vis dar sudėtinga. Trūksta ir duomenų detalumo, ir apimties – vienos šalies duomenų dažnai nepakanka reprezentatyviems tyrimams.
Lengviau išsprendžiama, bet vis dar labai klampi problema – gebėjimas pasirūpinti į Lietuvą atvykstančiu mokslininku. Procesas gana paprastas, kai atvyksta Europos Sąjungos pilietis, tačiau sistema gerokai komplikuojasi priklausomai nuo žmogaus pilietybės ir gyvenamosios vietos. Leidimo gyventi gavimo procedūros kartais būna tokios sudėtingos, kad mokslininkams nusvyra rankos vien sužinojus apie jas. Šeimos atvykimas ir įsikūrimas sukelia daug streso bei rūpesčių – ne tik atvykstančiai šeimai, bet ir priimančiam fakultetui. Tam reikia vadovų paramos, kolegų pagalbos ir administracijos supratingumo.
Valstybės institucijų vaidmuo: dialogo stoka
Kalbant apie švietimo sistemą ir studentų iš kitų šalių pritraukimą studijuoti Lietuvoje, valstybės iniciatyvų girdėti nedaug. Norėtųsi ir programų, kurios padėtų pritraukti studentus bei mokslininkus iš kitų Europos šalių. Girdime, kad valstybės lygmens bendradarbiavimas su Vokietija aktyvėja, tačiau mūsų fakultete vis dar neturime Vokietijos mokyklas ar universitetus baigusių studentų, pasirinkusių bakalauro ar magistro studijas Lietuvoje. Tas pats pasakytina ir apie kitas Europos šalis – užsienio moksleiviai retai renkasi bakalauro studijas Lietuvoje.
Universiteto iniciatyva stengiamės tapti geriau matomi tarptautinėje erdvėje, tačiau realūs rezultatai kol kas nėra proporcingi įdedamoms pastangoms. Šioje strateginėje kryptyje labai trūksta dialogo su atsakingomis institucijomis.
Mūsų – universitetų ir valstybės institucijų – užduotis yra padaryti viską, kad pritrauktume tiek gabiausius tarptautinius studentus, tiek geriausius dėstytojus.
Prof. dr. Aida Mačerinskienė yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė
