Meniu
Prenumerata

sekmadienis, sausio 29 d.


KOMENTARAS
Kokia pavara ateinančiais metais riedės Lietuvos vežėjų verslas?
Vilius Juzikis
Bendrovė
Vilius Juzikis.

Panašu, kad šių metų pradžioje skambėję nuogąstavimai, esą Rusijos karas Ukrainoje, pasikeitusi teisinė aplinka ir lėtėjanti pasaulio bei Europos ekonomika Lietuvos vežėjams suduos stiprų smūgį, nepasitvirtino. Daugelis transporto ir logistikos įmonių sėkmingai prisitaikė prie kintančių sąlygų, tad šiemet veiklos rodikliai išlieka geri. Vis dėlto, ar vežėjų lankstumo pakaks artėjančiai recesijai atlaikyti ir į ką derėtų atkreipti dėmesį ilgalaikės sėkmės siekiančioms įmonėms?

Prieš pradedant tai svarstyti, verta pažymėti, kad transportas yra vienas iš sėkmingiausių verslo sektorių Lietuvoje. Pagal nuvažiuotų tonkilometrų (t. y. transporto veiklos apimtis – tonažo ir kilometrų sandauga) skaičių, pastaruosius dešimt metų šis sektorius išaugo tris kartus. Atsirado nemažai didelių įmonių, valdančių trūkstančio ir daugiau vienetų vilkikų parkus, ir šiuo metu Lietuvos vežėjai yra vieni svarbiausių tarptautinių Europos Sąjungos vežimo rinkos dalyvių. Lietuvos įmonės užima apie 7 proc. šios rinkos, tad mūsų šalis yra trečia po Lenkijos (33 proc.) ir Ispanijos (12 procentų). Įvertinus šalies dydį, drąsiai galima teigti, jog Lietuva užima tvirtą pirmą poziciją visoje Europoje pagal transporto sektoriaus indėlį bendrajam šalies vidaus produktui.

Kita vertus, kaip ir daugelis kitų sektorių, transportas pastaraisiais metais susidūrė su kone didžiausiais iššūkiais nuo 2008-ųjų krizės. Daugiausiai įtampos keliantys veiksniai yra augančios sąnaudos, darbuotojų trūkumas ir Europos Sąjungos Mobilumo paketas. Mūsų duomenimis, pagrindinės sąnaudų eilutės – kuras ir atlyginimai – augo atitinkamai apie 40 proc. ir 10 procentų. Be to, dėl karo Ukrainoje smarkiai sumažėjo vairuotojų pasiūla, kuri ir iki tol buvo ribota. Kai kurioms, ypač mažesnėms įmonėms, teko susidurti ir su užsidariusiomis Rytų rinkomis. Visam Lietuvos vežėjų sektoriui Rytų rinkos pastaraisiais metais nesudarė reikšmingos apimties – tik apie 4 proc. (tonkilometrių), tačiau atskiroms įmonėms tai buvo pagrindinės veiklos kryptys.

Įmonių pelningumas išlieka solidus

Transporto sektoriaus pelningumas išlieka stiprus, o didžiųjų transporto įmonių rodikliai šiemet gana įspūdingi. Pirmą metų pusmetį jų pajamos didėjo daugiau negu trečdaliu (37,2 proc.), pelno prieš mokesčius, sumokėtas palūkanas ir nusidėvėjimą (EBITDA) marža didėjo iki 17,1 proc., o skolų rodikliai išliko geri. Taigi sukaupti finansiniai resursai leidžia greitai prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir griežtinamų reikalavimų.

Tam įtakos turėjo kelios priežastys. Teigiamą įtaką paklausai darė po pandemijos atsigaunanti Europos Sąjungos ekonomika ir sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, todėl reikėjo daugiau transporto pajėgumų: užsakovams svarbiau gauti prekes laiku, negu mokėti mažesnę kainą už jų pristatymą. Tuo tarpu transporto pasiūla rinkoje buvo ribota dėl ženkliai mažesnių naujų vilkikų pardavimų pastaraisiais metais, vairuotojų trūkumo bei naujų Mobilumo paketo reikalavimų. Taigi išaugusias veiklos sąnaudas daugelis transporto bendrovių sėkmingai perkėlė pirkėjams, ir įmonių pelno maržos išliko geros.

SEB banko analitikų duomenimis, efektyviai veikianti kelių transporto įmonė turėtų generuoti 15 proc. ir didesnę EBITDA maržą. Vidutinis pelningumas siekia 12–15 proc., o mažas – mažiau negu 12 procentų. Taigi besibaigiantys metai transporto sektoriui yra geri.

Įtampą kelia lėtėjanti ekonomika, teisinė aplinka ir spaudimas veikti tvariau

Vis dėlto prognozuojame, kad 2023-aisiais išaugusios sąnaudos turės gerokai didesnę įtaką vežėjų veiklos rodikliams, tad tikėtinas ir pelno maržų mažėjimas. SEB banko analitikų nuomone, jos susitrauks 10-20 procentų. Transportas yra cikliškas sektorius, kuris vienas iš pirmųjų pajunta lėtėjančios ekonomikos pasekmes. Tad tikėtina, kad sudėtingiausias laikotarpis bus 2023 metų pirma pusė, kai rinkoje dėl ekonominių iššūkių bus mažiau krovinių, tačiau sąnaudos nesitrauks ir dėl vairuotojų trūkumo, ir dėl aukštų energijos išteklių kainų.

Tad didžiausi vežėjų galvos skausmai ateinančiais metais bus tokie pat. Dėl recesijos ir Rusijos agresijos Ukrainoje prastėja ekonominė padėtis. Kai ekonomika lėtėja, sudėtingiau sąnaudas perkelti užsakovams, dalį jų teks įmonėms padengti iš vidinių išteklių. Todėl jau šiandien įmonės turėtų skirti ypatingą dėmesį likvidumui valdyti, atsakingai prisiimti papildomus įsipareigojimus, planuoti naujas investicijas į transporto priemones ir sukaupti finansines atsargas, kurių pakaktų bent 4–6 mėnesių finansiniams įsipareigojimams įvykdyti.

Europos Sąjungos Mobilumo paketo įgyvendinimas taip pat trukdo vežėjų verslui sklandžiai judėti pirmyn. Nuo praėjusių metų stebime dalies įmonių tendenciją transporto parką perkelti į kitas šalis, kas didina sąnaudas ir kelia papildomą administracinę naštą, ypač mažesnėms įmonėms. Be to, veiklos sąnaudos didėja ir dėl tokių prieštaringai vertinamų reikalavimų kaip reguliarus vilkiko grąžinimas į registracijos šalį.

Įtampą transporto sektoriuje kelia ir poreikis pereiti prie mažesnį poveikį aplinkai darančios veiklos. Skaičiuojama, kad transportas Europos Sąjungoje sukuria daugiau negu penktadalį (21 proc.) šiltnamio efektą sukeliančių dujų, Reguliuotojų ir vartotojų spaudimas įmonėms mažinti šių dujų emisijas nuolat auga. Tai ypač aktualu mūsų šalies vežėjams, nes daugumos Lietuvos transporto įmonių veikla – tolimieji pervežimai (1 000 ir daugiau kilometrų). O šiuo metu alternatyvų dyzeliniams vilkikams tokiuose maršrutuose nėra.

Žemesne pavara, bet pirmyn

Vis dėlto, SEB banko finansuojamų transporto bendrovių finansiniai rodikliai yra geri, jos valdo naujus transporto priemonių parkus. Tad, tikėtina, kad jos galės greitai įsisavinti naująsias technologijas, kai tik šios atsiras ir taps prieinamos.

Nors gali būti, kad transporto bendrovėms, kaip ir visai ekonomikai, teks perjungti žemesnę pavarą, ypač pirmą 2023 metų pusmetį, tačiau transporto sektorius turėtų ir toliau gana užtikrintai judėti pirmyn.

Vilius Juzikis yra SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.

2022 12 12 11:33
Spausdinti