Asmeninis archyvasKokio amžiaus turi būti idealus vadovas? Valstybės Prezidentą renkame tik nuo 40-ies, o įmonės valdymą siekiame patikėti ne vyresniam nei 40-ies žmogui? Su tokiomis reakcijomis bei pasidalinimais susidūriau pastaruoju metu iškėlęs diskusiją apie vadovo amžių. Skaičiau tikras istorijas apie tai, kaip vadovo pozicijos siekiantys kandidatai atrankų etape net slepia savo gimimo datą. Ar iš tiesų Lietuvos verslo bendruomenėje jaučiamas jaunystės kultas?
Natūralu, kad pirminė reakcija yra „nesąmonė, amžius neapibrėžia asmenybės“. Ir tai tiesa. Tačiau šia tema pasaulyje yra atlikta daugybė tyrimų, kurie atskleidžia tam tikras tendencijas. Pavyzdžiui, jaunesni vadovai (iki 50 metų) yra linkę labiau pasitikėti inovacijomis ir toleruoti riziką. Jų vadovaujamos įmonės dažniau pasirenka spartų augimą, diegia pažangias technologijas ir skatina inovacijas. Jie dažnai be baimės investuoja į naujas kryptis ir technologijas. Tai gali būti itin vertinga sektoriuose, kur inovacijos lemia konkurencinį pranašumą. Tačiau su didesne rizika ateina ir didesni svyravimai.
Tuo tarpu vyresni vadovai (nuo 50 metų), pasak tyrimų, dažniau pasižymi stabilumu ir gebėjimu subalansuoti augimą su atsargumu. Tokie žmonės yra idealūs įmonėms, kurioms reikia tvirto pagrindo ir ilgalaikio strateginio požiūrio. Jie linkę mažinti riziką, siekia nuoseklumo ir įmonės finansinio stabilumo. Žinoma, realybėje du 50-mečiai vadovai gali būti visiškai skirtingi: vienas – nuolat rizikuojantis, kitas – labai stabilus. Amžius nėra galutinis kriterijus renkantis lyderį savo verslui. Svarbiausia – aiškiai suprasti, kokių rezultatų tikitės.
Todėl vienintelis būdas pasirinkti tinkamą lyderį savo verslui yra labai gerai suprasti save: gebėti matyti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės, objektyviai, be emocijų ir šališkumų. Atsistoti prieš veidrodį, pripažinti realybę, nusistatyti ateities tikslus ir tik tada pradėti ieškoti žmogaus, kuris padės juos pasiekti.
50-ies – į vadybos pensiją?
Verslo pasaulis dažnai ieško jaunų, ambicingų lyderių, gebančių greitai priimti sprendimus ir drąsiai rizikuoti. Startuoliai trokšta 30-mečių genijų, technologijų gigantai – inovatorių, galinčių sukurti naują produktą per kelias savaites. Tačiau globalios krizės, geopolitinės įtampos ir rinkos nestabilumas išryškina paprastą tiesą: energijos ne visada pakanka: ji nekompensuoja patirties.
Kai ieškome generalinių direktorių stambioms įmonėms, dar nė karto nesu susidūręs su verslo savininko pozicija, kad mūsų pasiūlytas kandidatas – per senas. Priešingai: vyresni nei 50 metų vadovai ne tik sėkmingai perima strateginę atsakomybę, bet ir dažnai pasiekia geresnių finansinių rezultatų.
Šiemet atlikta žinomos tarptautinės verslo konsultavimo bendrovės „Korn Ferry” pasaulinė vadovų studija rodo, kad tokie vadovai generuoja vidutiniškai 12 proc. didesnį EBITDA augimą nei jaunesni kolegos. Pernykštis MIT universiteto JAV tyrimas, analizavęs gebėjimą priimti strateginius sprendimus sudėtingomis sąlygomis, parodė, kad patyrę vadovai krizės metu priima 18 proc. tikslesnius sprendimus.
Pasaulinėje rinkoje vadovai, kuriems yra daugiau nei 50 metų, yra visiška norma: pastaraisiais metais jie netgi dominuoja rinkoje. Šiemet JAV atrankų milžinės „Spencer Stuart” atlikta analizė rodo, kad vidutinis S&P 500 (didžiausių ir žinomiausių JAV bendrovių) generalinių direktorių amžius yra 58 metai, o Europos stambių įmonių vidurkis – 56–57 metai.
Vadovų amžius JAV didžiosiose bendrovėse pasiskirsto maždaug taip: jaunesni nei 40 metų sudaro 4 proc., 40–49 metų – 25 proc., 50–59 metų – 46 proc., o 60 metų ir vyresni – 25 proc.. Įdomu, kad per pastarąjį dešimtmetį vidutinis vadovo amžius S&P 500 padidėjo nuo 54 iki 58 metų, o didžiausias augimas pastebimas 55–64 metų grupėje, kuri šiemet jau sudaro daugiau nei pusę visų globalių generalinių direktorių. Prieš dešimtmetį panašių skaičių nematėme.
Ar tai reiškia, kad panašios tendencijos ilgainiui ateis ir į Lietuvą, o jaunystės kulto, apie kurį kalba rinkos dalyviai, atsisakysime? Noriu tikėti, kad būtent taip ir nutiks. Jau šiandien išmintingi bei patyrę verslų savininkai vadovus renkasi ne pagal amžių, bet pagal bendrovei tuo metu labiausiai reikalingas savybes, tačiau panašu, kad šiandien taip vis dar elgiasi ne visi.
Svarbu nesustoti tobulėti
Ilgametė patirtis, ateinanti su amžiumi, suteikia dar vieną konkurencinį pranašumą: platų ir stiprų socialinį tinklą, patikimus ryšius, kurie dažnai yra kritiškai svarbūs versle. „McKinsey” pernykštis tyrimas atskleidė, kad stipriausi verslo kontaktai – investuotojai, partneriai, sprendimų priėmėjai – dažniausiai priklauso vyresniems vadovams. Tačiau tai akivaizdu ir be tyrimų: dešimtmečiai veiklos kuria nepakeičiamą socialinį kapitalą.
Žinoma, jaunystė turi privalumų: drąsa eksperimentuoti, technologiniai įgūdžiai, greitas sprendimų priėmimas. Todėl vyresnio amžiaus vadovams labai svarbu neatsilikti: nuolat mokytis, tobulėti, pažinti naujas technologijas, besikeičiančią tarptautinę aplinką ir ekonominį klimatą. Valdybų pirmininkų bei vadovų apklausos rodo, kad šiuose klausimuose tiek vieniems, tiek kitiems reikia kaip reikiant pasitempti.
Globali praktika rodo aiškią tendenciją: patirtis turi kainą, bet ji atsiperka tiems verslams, kurių vadovams tenka priimti sudėtingus, kompleksinius sprendimus, išlaikyti stabilumą bei įveikti sudėtingus laikotarpius – krizes, recesijas. Todėl vyresnių vadovų diskriminacija dėl amžiaus nėra vien moralinė problema, tai – ir prastas strateginis ėjimas verslui.
Gintautas Mažeika yra verslo valdymo konsultacijų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ įkūrėjas, savininkų atsitraukimo nuo verslo valdymo ekspertas, nepriklausomas valdybų narys
