Bendrovė2022–ieji nepagailėjo iššūkių pasaulio ekonomikai, o kai kuriuos jų padarinius jaučiame iki šiol – nors infliacija ir mažėja, tačiau ji vis tiek yra didesnė už centrinių bankų norimą lygį, tad jie ir toliau bus linkę palaikyti ekonomiką varžančią pinigų politiką. Dėl to valstybėms, įmonėms ir namų ūkiams toliau teks grumtis su išaugusia paskolų palūkanų našta. Grįžtant į 2022–uosius: išvydome bene blogiausius metus investuotojams per visą istoriją, kai ir akcijų, ir obligacijų kainos smuko dviženkliais skaičiais.
Tačiau, nepaisant vėstančios pasaulio ekonomikos ir kitų rizikų ir grėsmių, akcijų rinkos nuo pirmos 2023 metų dienos atvertė naują puslapį ir finansų rinkose išvydome seniai lauktą atsigavimą – investicijų į akcijas ir obligacijas grąža šiemet tapo itin patraukli.
Įmonės parodė stebėtiną atsparumą vėstančiam ekonominiam aktyvumui ir didelėms palūkanoms bei nustebino analitikus geresniu, negu tikėtasi, pelnu. Nors kai kurios bendrovės, ypač JAV technologijų milžinės, pastaraisiais mėnesiais paskelbė atleidžiančios dalį darbuotojų, bendras nedarbo lygis JAV ir euro zonos valstybėse tebėra itin žemas. Mažas nedarbo lygis ir infliaciją viršijantis darbo užmokesčio augimas (perkamosios galios augimas) daugelyje šalių verčia ekonomistus peržiūrėti savo prognozes – pastarieji vis labiau linksta atsisakyti recesijos scenarijaus ir mato nebent trumpą ir negilų ekonomikos nuosmukį.
Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį, kad šį rinkų kilimą daugiausia lėmė vos saujelė didžiųjų JAV technologijų bendrovių. Populiariausias JAV akcijų indeksas „S&P 500“ šiemet yra pakilęs apie 16 proc., tačiau, jei atmestume bendrovių „Apple“, „Tesla“, „Meta“, „Amazon“, „Google“, „Microsoft“ ir šių metų rinkų žvaigždės „Nvidia“ (kurių akcijų kainos atitinkamai pakilo 49, 112, 138, 55, 36, 42 ir 189 proc.) įtaką, pamatytume, kad kitų 493 įmonių akcijų kainos šiemet vidutiniškai pakilo vos 2-3 procentus.
Teigiamas investuotojų nuotaikas kursto ir horizonte matomas palūkanų kilimo pikas. Nors centrinių bankų tonas išlieka gana griežtas, tačiau neabejojama, kad tiek Europoje, tiek JAV iki palūkanų kėlimo pabaigos liko daugiausiai pora pakėlimų po 0,25 procento.
Pirmą pusmetį trumpai atsikvėpę, į antrą metų pusę investuotojai žengia nusiteikę pasitikti naujus iššūkius. Akivaizdu, kad antra metų dalis nebus lengva: tokios aukštos palūkanos negali neturėti pasekmių ekonomikai, bet jų efektas pastebimas kiek vėliau, tad ekonomikos vėsimą matysime dar kurį laiką. Žinoma, dirbtinio intelekto proveržis, sukėlęs euforiją akcijų rinkose, ir kai kurių analitikų lyginamas net su interneto plitimu gali turėti teigiamą įtaką daugelio sektorių produktyvumui ir taip įkvėpti ekonomiką naujam augimo ciklui. Tačiau tai greičiausiai užtruks bent kelerius metus.
Po praėjusių metų palūkanų šuolio nuotaikos gerokai pasikeitė obligacijų rinkose. Nors skolintis šiandien yra menkas malonumas, investuotojai šioje investicinėje aplinkoje vėl gali rinktis iš daugybės didelį pajamingumą siūlančių alternatyvų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų pajamingumas šiuo metu yra 3,5–4 proc., o Baltijos šalių įmonės už obligacijas siūlo 6, 8 ar net 10 proc. viršijančias palūkanas, kurių nematėme ištisus metus. Todėl po sudėtingų metų konservatyvūs investuotojai gali pagrįstai tikėtis patrauklios grąžos per ateinančius kelerius metus.
Nors neapibrėžtumas išlieka ir 2023-aisiais, labai svarbu, kad investuotojai būtų budrūs ir gebėtų prisitaikyti prie besikeičiančių ekonomikos sąlygų. Kalbant apie pasaulines tendencijas galima matyti, kad kol kas įmonių finansiniai rodikliai yra geri, bankrotų skaičius mažas, tad galima tikėtis neblogos ir antros metų pusės. Žinoma, kaip įprasta, rinkų kryptį dažniausiai lems ne konkretūs ekonominiai duomenys, o lūkesčiai dėl to, kaip jie kis ateityje.
Paulius Kabelis yra bendrovės „SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vadovas.
