Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepą užfiksuota 0,9 proc. metinė bendroji vartotojų prekių ir paslaugų kainų infliacija. Prekės per metus atpigo 1,1 proc., o paslaugos pabrango – 5,7 proc. Per mėnesį prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai susitraukė 0,1 proc.
Atslūgęs kainų spaudimas ir mėnesinės defliacijos epizodai šiemet – palanki terpė namų ūkių vartojimo atsigavimui. Išsikvėpusi infliacija ir toliau sparčiai augantys atlyginimai jau šių metų pradžioje leido perkamajai galiai atsitiesti iki lygio, stebėto prieš 2022 m. infliacijos šoką. Tai skatino ir toliau stiebtis vartotojų lūkesčius, kurie ir taip jau kurį laiką laikosi ES šalių rikiuotės viršuje, gerino Lietuvos namų ūkių vartojimo apetitą ir ilgainiui įlies energijos vidaus paklausa mintančioms veikloms.
Mėnesio defliaciją lėmė liepai būdingas sezoniškumas. Liepa – išpardavimų mėnuo. Aprangos ir avalynės prekybos įmonės stengiasi atlaisvinti sandėlius ir lentynas rudens-žiemos sezono prekėms ir siekdamos paspartinti šiuos procesus, siūlo dosnesnes nuolaidas. Liepą, palyginti su birželiu, dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 7,2 proc. Drabužiai atpigo 9,1 proc., avalynė – 4,2 proc. Be to, liepos mėnuo jau pasižymi sezoninių vaisių, uogų ir daržovių derliaus įtaka. Bendrai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos per mėnesį sumažėjo 0,6 proc.
Vis dėlto, šiuos palankius vartotojams veiksnius iš dalies kompensavo brangusios transporto prekės ir paslaugos, išaugusios poilsio ir kultūros bei viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų kainos.
Aukštesnė paslaugų infliacija Lietuvoje išliks ir kitąmet. Šio tipo infliacija yra itin jautri atlyginimų augimui, nes paslaugų kainodaroje darbo kaštai sudaro reikšmingą dalį. Atlyginimų augimą Lietuvoje kaitina sprendimai didinti darbo užmokestį viešajame sektoriuje, struktūriniai darbo jėgos neatitikimai ir chroniškas tam tikros srities specialistų trūkumas, bei kasmet reikšmingai didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas.
Nuo kitų metų minimali alga bus didinama ir vėl dviženkliais tempais, o tai reikšmingai veikia darbui imlių maitinimo, apgyvendinimo ir aptarnavimo paslaugų sektorių atlyginimų lygį. Be to, nors MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, jos kilstelėjimas verčia kilstelėti ir už kvalifikuotą darbą mokamus atlyginimus, kad būtų išlaikytas atotrūkis. Tad kasmetinis MMA didinimas nuvilnija plačiai per pajamų vertikalę. Be to, šiemet maitinimo paslaugų kainas aukštyn stumtelėjo ir šioms paslaugoms nustojusi galioti PVM lengvata.
Vertinant tolesnes šių metų kainų tendencijų perspektyvas, kainų dinamika ir toliau turėtų vartotojams išlikti palanki. Tarptautiniai maisto žaliavų indeksai fiksuoja žemiausią lygį nuo 2021 m., energetikos nešėjų kainos taipogi vartotojams išlieka palankios. Nors rizikų kelia neblėstančios įtampos Artimuosiuose Rytuose ir galimas poveikis naftos rinkai, vis dėlto, dėl reikšmingos naftos pasiūlos iš JAV iki šiol naftos kaina labai nuosaikiai reagavo į šiuos geopolitinius dirgiklius.
Indrė Genytė-Pikčienė yra Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė