Asmeninis archyvasNepaisant Donaldo Trumpo paskelbto prekybos karo, padidėjusio neapibrėžtumo ir nevienareikšmių signalų kertinėse eksporto rinkose, Lietuvos ekonomika tęsia sėkmingą distanciją.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas buvo 0,2 proc. didesnis nei prieš ketvirtį - tai šeštas teigiamas ketvirtis iš eilės. Palyginti su atitinkamu ketvirčiu prieš metus, ekonomika augo 3 proc.
Lietuvoje ir toliau tęsėsi apkarpytų palūkanų normų paskatintas ciklinis atsigavimas, didėjo vartojimo indėlis į BVP. Sparčiai augo kreditavimo srautai tiek įmonėms, tiek namų ūkiams. Neblėso nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas. Nauji būsto sandoriai stimuliavo susijusių remonto, įrengimo paslaugų ir įrangos bei apstatymo prekių paklausą.
Vis dėlto, stebint operatyviuosius sektorinius duomenis, signalai nėra vienareikšmiai, o lūkesčių kreivės signalizuoja apie rezervuotą ekonomikos dalyvių optimizmą dėl ateities. Antrasis ketvirtis nebuvo stiprus apdirbamosios gamybos ir statybos sektoriams. Tiesa, išsikvėpusį statybos darbų apimčių augimo tempą lėmė daugiau techninės priežastys – didelė pernykštė inžinerinių statinių projektų palyginamoji bazė, kurios šiemet nepavyksta pasiekti. Negyvenamoji statyba vis dar sparčiai auga, tačiau gyvenamosios statybos darbų apimtys balandį-gegužę jau buvo mažesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
Apdirbamosios pramonės metinis augimo tempas antrąjį ketvirtį lėtėjo ir birželį tesiekė 2,2 proc. Produkcijos apimtis augino maisto pramonė, įgauto pagreičio neprarado medienos ir baldų pramonės šakos, drauge sukuriančios apie 18 proc. visos pramonės produkcijos. Tačiau nuo gegužės kuklesnius rezultatus demonstravo chemijos pramonė. Šios šakos pagaminta produkcija birželį buvo 29 proc. mažesnė nei gegužę, į neigiamą teritoriją slystelėjo ir metinis augimo tempas. Tam įtakos turėjo Lietuvos trąšų milžinės „Achema“ sprendimas nuo gegužės laikinai stabdyti amoniako gamybą.
Prošvaisčių nesimato lengvosios pramonės raidoje. Odos, tekstilės ir drabužių siuvimo pramonė toliau išgyvena nuosmukį, kurį lemia struktūrinės prarandamo konkurencingumo priežastys. Šiai beveik tris ketvirtadalius pajamų ne Lietuvoje uždirbančiai šakai eksporto rinkose konkuruoti darosi vis sunkiau.
Nevienareikšmius signalus siunčia Lietuvos inžinerinės pramonės šakos. Veržliu dviženkliu augimu pasižymi 5 proc. visos apdirbamosios pramonės produkcijos pagaminanti kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba. Teigiamą metinį produkcijos apimčių prieaugį demonstruoja metalų ir metalo gaminių pramonė. Tuo tarpu, po itin spartaus augimo distancijos 2023-2024 m., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių pramonės produkcijos apimtys šiemet jau gerokai kuklesnės nei prieš metus.
Tiesioginiams JAV muitų poveikiams Lietuva kol kas išlieka atspari. Lietuvos tiesioginiai prekybos saitai su JAV nėra glaudūs. Mūsų eksportas yra gerai diversifikuotas, o ši rinka tėra tikrai svarbi tik kelioms pramonės šakoms.
Nepaisant nuo balandžio galiojančių muitų ir dolerio atžvilgiu išbrangusio euro (o tai irgi mažina euro zonos eksporto konkurencingumą JAV rinkoje), balandį lietuviškos kilmės prekių eksportas į JAV buvo net daugiau nei trečdaliu didesnis nei prieš metus. Tiesa, gegužę jau fiksuotas 25 proc. metinis nuosmukis. Vis dėlto, gegužės nepalankų rezultatą didele dalimi lėmė degalų eksporto į JAV metinis smukimas, tuo tarpu kitų prekių grupių eksportas vis dar buvo reikšmingai didesnis nei prieš metus.
Besitęsianti žemų palūkanų normų aplinka ir ciklinis atsigavimas bei numatomos gausios Lietuvos ir kitų ES šalių investicijos į gynybos sektorių gali suteikti papildomos energijos pramonės ir statybų sektoriams. Augs užsakymų apimtys ne tik tiesiogiai statybų sektoriui, gynybos pramonei, bet ir atvers komponentų, detalių gamybos nišų bei aptarnaujančių paslaugų teikimo galimybių.
Vertinant ateities perspektyvas, ekonomikos dalyvių optimizmą niaukia prekybos suvaržymų pasekmių nežinomybė, geopolitinės rizikos užkratas, struktūrinės konkurencingumo problemos ir nerimas dėl pridėtinės vertės grandinių Europoje atsparumo ir konkurencingumo. Vis dėlto, dėl įsigaliosiančios pensijų sistemos reformos, 2026 m. prognozę teks gerokai kilstelt, o Lietuvos ekonomikai gresia netvarios ir išbalansuotos raidos atkarpa.
Estijos pensijų reformos patirtis leidžia manyti, kad reikšminga II pakopos pensijų fondų lėšų dalis bus įlieta į ekonomiką ir sukels vartojimo šuolį. Tai stimuliuos BVP augimą, bet tokia plėtra netvari. Trumpalaikis augimas „ant steroidų“ pakels BVP indekso kartelę, kurią vėliau pranokti ir išlaikyti tvarius plėtros tempus gali būti labai sudėtinga. Vargu, ar po tokio vakarėlio mums pavyks išvengti sunkių pagirių, bent jau Estijai nepavyko.
Indrė Genytė-Pikčienė yra „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė
