Asmeninis archyvas2025-uosius ambicingai pradėjusi Lietuvos ekonomika antrąjį pusmetį sulėtino apsukas. Nepaisant to, metų rezultatas išliko solidus ir papildė itin sėkmingą Lietuvai raidos atkarpą. Be recesijos įveikusi pandemijos, rusijos agresijos ir energetinės krizės barjerus, šio kliūčių ruožo finišą Lietuva pasiekė tarp sėkmingiausiųjų ES.
Lietuvos duomenų agentūros duomenimis, Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 m. augo 2,7 proc. iki 84 mlrd. eurų (to meto kainomis).
2025-uosius Lietuva pradėjo energingai: pirmojo pusmečio metinis augimo tempas siekė virš 3 proc. ir buvo vienas spartesnių euro zonoje. Likvidumo įliejo ir cikliškai jautresnių sektorių atsigavimą sustiprino palūkanų normų karpymas ir įsibėgėjantys kreditavimo procesai. Europos Centrinio Banko duomenimis, Lietuvos paskolų portfelis privačiam nefinansų sektoriui pernai augo sparčiausiai ES. Tai didino ekonomikos dalyvių finansinio manevro laisvę, skatino vartojimą, investicijas, nekilnojamojo turto, statybos ir kitų sričių spartesnį atsigavimą.
Viena stabilesnių BVP plėtros kolonų pernai buvo bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo indėlis. Vidaus investicijas palaikė augusi ES parama ir reikšmingos papildomos viešosios lėšos gynybai: brigados, poligonų, karinių miestelių ir inžinerinių statinių vystymui.
Antrasis pusmetis Lietuvos ūkiui buvo vangesnis. Po energingų startų 2025 m. metų pradžioje, nuo liepos išsikvėpė apdirbamosios pramonės augimas. Trečiąjį ketvirtį stebėjome epizodus, kai pramonės produkcijos apimtys net buvo kuklesnės nei analogiškais 2024 m. mėnesiais. Geopolitinės įtampos, vangesnė ES pramonės raida ir struktūrinės problemos bei JAV muitų politikos viražai didino neapibrėžtumą ir gadino rinkų apetitą mūsų produkcijos eksporto srautams.
Metai buvo sėkmingi ne visoms inžinerinės pramonės šakoms. Veržliu dviženkliu augimu ir toliau džiugino 5 proc. visos apdirbamosios pramonės produkcijos pagaminanti kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba. Palaipsniui pagreitį įgavo ir niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos pramonė. Vis dėlto, po itin spartaus augimo distancijos 2023-2024 m., prastesni metai buvo variklinių transporto priemonių, priekabių ir puspriekabių gamybai. Šios šakos produkcijos apimtys pernai buvo grubiai penktadaliu mažesnės nei prieš metus. Tam įtakos turėjo vangi Europos auto pramonės raida, kurią alina struktūriniai iššūkiai, aštrinami nuolatinės agresyvios Kinijos konkurencijos. Kuklesnius nei 2024 m. rezultatus fiksavo ir elektros įrangos pramonė.
Tiesa, inžinerinės pramonės perspektyvoms palanku tai, kad ES persibraižė prioritetų žemėlapius ir ketina skirti gerokai daugiau lėšų regiono gynybos stiprinimui ir atgrasymo reikmėms. Tai atvers nišų tiek tolesnei gynybos pramonės plėtrai, tiek ją aptarnaujančioms ir komponentus gaminančioms veikloms.
Įgauto pagreičio pernai neprarado medienos pramonė, išskyrus baldus. Tuo tarpu ciklinį baldų pramonės produkcijos ir eksporto atsigavimą užgožė nepalankūs vektoriai tarptautinėje prekyboje. Baldų pramonė – viena daugiau į JAV rinką eksportuojančių pramonės šakų. Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai ir apšvietimo reikmenys pernai sudarė virš 12 proc. visos lietuviškos kilmės produkcijos eksporto į Valstijas vertės. Tuo tarpu, JAV rinkos vaidmuo viso lietuviškos kilmės baldų eksporto struktūroje pernai sudarė 7 proc. Taigi JAV protekcionizmas, sprendimų dėl muitų neapibrėžtumas galėjo tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai paveikti pernykščius rezultatus.
2021-2024 m. dviženkliais tempais realiąją pridėtinę vertę auginęs informacijos ir ryšių sektorius pernai jau vystėsi palyginti lėčiau.
Šiemet ūkio plėtra dar paspartės, energingas vidaus paklausos augimas maskuos vangesnius išorės sektoriaus rezultatus. Prognozuojame, kad realusis Lietuvos BVP šiemet išaugs bent 3,3 proc. Vis dėlto, mūsų ekonomikai vis sunkiau seksis išlikti subalansuoto augimo vėžėse, kuomet plėtrą lemia tiek į vidaus rinką, tiek į eksportą orientuotų ekonominių veiklų rezultatai. Jau pernai išsikvėpė pramonės – vienu kertinių Lietuvos eksporto slankstelių – augimas. Ateities perspektyvas temdo išaugęs neapibrėžtumas tarptautinėse rinkose, miglotos Vokietijos ir Šiaurės šalių pramonės atsigavimo galimybės.
Palanku tai, kad kol kas aštresnių posūkių nenusimato pinigų politikos horizontuose. Palūkanų normų aplinka išliks stabili, o tolesnis kreditavimo išteklių augimas prisidės prie didesnio likvidumo rinkoje ir finansinės erdvės tiek įmonėms, tiek gyventojams. 15 proc. augsianti ES parama bei rekordiniai investicijų į atgrasymą bei gynybos infrastruktūrą mastai šių metų biudžete žada stabilų tolesnį investicijų augimą ir didesnes apsukas statybų ir gamybos sektoriams.
Vidaus vartojimas – vienas kertinių šių metų augimo ramsčių. Daugiau nei dešimtadaliu šiemet didėja mėnesinė minimali alga ir pensijos, kils atlyginimai tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, augs kitų vidaus paklausa mintančių veiklų pajamos. Atlyginimų augimui lenkiant numatomą infliaciją, vartotojų perkamoji galia toliau stiprės, tai palaikys pozityvius vartotojų lūkesčius ir gerins vartojimo apetitą. Vartojimo augimą spartins ir dalis atsiimtų pensijų fonduose sukauptų lėšų.
Indrė Genytė-Pikčienė yra „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė
