Asmeninis archyvasStebint šių metų tendencijas, džiugina tai, kad didelė dalis rizikų, siejamų su nepalankia verslo ciklo faze, kuklesne išorės ir vidaus paklausa bei aukštomis palūkanų normomis, nepasireiškė. Lietuvos ekonomika šiemet demonstruoja energingą atsigavimą: Valstybės duomenų agentūros duomenimis, trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas išaugo 1,1 proc., o per metus - 2,3 proc.
Nunykusi infliacija, dinamiška darbo rinka ir spartus atlyginimų augimas leido atsitiesti namų ūkių vartojimui, o palūkanų normų kelionė į pakalnę jau didina įmonių manevro laisvę, o ilgainiui paskatins privačias investicijas ir leis palaipsniui atsigauti paklausai pagrindinėse eksporto rinkose.
Operatyvieji mėnesiniai rodikliai rodo, kad Lietuvos ūkio atsigavimas tampa vis labiau subalansuotas ir remiasi ne vien į paslaugų, vidaus vartojimo ir viešųjų investicijų kolonas, bet atsigavimo pagreitį įgauna ir į išorę orientuoti gamybos sektoriai.
Trečiojo ketvirčio BVP rodiklį paprastai gerina ir solidus žemės ūkio indėlis. Šiemet šilta ir saulėta vasara subrandino gausų grūdinių kultūrų derlių, kuris, išankstiniais duomenimis, istoriškai nusileidžia tik 2015 m. ir 2020 m. fiksuotiems rezultatams.
Atsigaunantį namų ūkių vartojimo apetitą iliustruoja mažmeninės prekybos operatyvieji duomenys. Liepos – rugsėjo mėnesiais mažmeninės prekybos apyvartos, palyginamosiomis kainomis, per metus pasistiebė 4,2-5,6 proc. Tuo tarpu, statybos darbų apimčių metinių pokyčių kreivę virš nulio ir toliau ištempia inžinerinių statinių plėtra.
Tarp ekonomikos plėtrą lėmusių veiksnių verta paminėti stiprius apdirbamosios pramonės rezultatus. Trečiąjį šių metų ketvirtį apdirbamosios gamybos produkcijos apimčių augimas (išskyrus naftos produktų gamybą) siekė 8 proc. per metus. Dviženklį atšokimą šiemet tęsia energetikai imlios gamybos šakos – chemijos pramonė (ypač trąšų gamyba), plastikų ir guminių gaminių gamyba. Pagaliau įsibėgėjo medienos ir baldų pramonės šakos, drauge sukuriančios beveik 18 proc. visos pramonės produkcijos. Europos centriniam bankui pradėjus karpyti palūkanų normas, cikliškai jautresni gamybos sektoriai pildo sandėlius ir ruošiasi naujai verslo ciklo pradžiai – investicijų ir vartojimo apetito atsigavimui.
Nepaisant Vakarų Europos automobilių pramonę apėmusio slogučio, Lietuvos inžinerinės pramonės šakos kol kas demonstruoja sveikus plėtros rodiklius. Transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių bei komponentų pramonės šaka – netgi viena iš lyderių pagal augimo tempus. Sėkmingai trečiąjį ketvirtį išgyveno ir dviženkliais tempais produkciją auginusi metalo gaminių pramonė bei kitų mašinų ir įrangos gamyba.
Lietuvos sėkmės formulė – žemo įsiskolinimo sąlygotas atsparumas aukštų palūkanų normų aplinkai, sukauptos finansinės atsargos, laiku Lietuvos ūkį pasiekusios gausesnės ES struktūrinių fondų investicijos, eksporto diversifikacija bei eksportuotojų gebėjimas rasti nišinių užsakymų ir auginti produkciją net ir pagrindinėms rinkoms traukiantis.
Indrė Genytė-Pikčienė yra Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė
