Asmeninis archyvasTrečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ūkio pulsas sulėtėjo, prekių eksporto varikliai ėmė strigti, tačiau atsparumą palaiko vidaus paklausa.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo -0,2 proc. mažesnis nei prieš ketvirtį, o palyginti su atitinkamu pernai metų ketvirčiu išaugo 1,9 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 1,7 proc.).
Jei pirmoje metų pusėje galėjome džiaugtis subalansuotu augimu, dabar aiškiai matyti, kad į eksportą orientuotos pramonės šakos išsikvėpė. Nuo liepos apdirbamosios gamybos apimčių metiniai pokyčiai svyruoja ties nuliu ar net pasuka žemyn. Reikšmingą nuosmukį fiksuoja transporto priemonių, lengvosios pramonės bei chemijos produktų gamintojai. Energijos nerodo ir metalo bei plastikų pramonės šakos. Tuo metu geriau sekasi maisto, elektroninės bei nišinėms elektros įrangos pramonės sritims.
Eksporto statistika, deja, nedžiugina – tiek liepą, tiek rugpjūtį eksporto vertė buvo mažesnė nei prieš metus. Tam įtakos turi vangus atsigavimo ciklas kertinėse eksporto rinkose, netiesioginė JAV muitų įtaka Europos gamintojams bei struktūrinės konkurencingumo problemos, kurias išgyvena Vokietijos pramonė.
Trečiąjį ketvirtį, kaip įprasta, išauga žemės ūkio svarba. Šių metų lietingos ir itin vėsios vasaros subrandintas javų derlius vertinamas, kaip vidutinis, kai kurios kitos augalininkystės kultūros stipriai nukentėjo nuo nepalankių oro sąlygų. Visa tai, atitinkamai, neleidžia tikėtis labai reikšmingos paspirties trečio ketvirčio BVP.
Lietuvos ūkį šiuo metu stipriai palaiko vidaus paklausa. Ciklinį atsigavimą sustiprina itin aktyvi kredito rinka – Europos Centrinio Banko duomenimis, paskolų portfelis įmonėms rugsėjį buvo net penktadaliu didesnis nei prieš metus, o gyventojams – 14,7 proc. Tai skatina nekilnojamojo turto, statybos ir kitas namų ūkių vartojimą aptarnaujančias sritis.
Operatyvieji mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad sparčiai auga ir namų ūkių vartojimas. Šių metų liepą-rugsėjį mažmeninės prekybos apyvartos, atmetus kainų įtaką, buvo 6,4-8,3 proc. didesnės nei atitinkamu pernai metų laikotarpiu. Tam aplinkybės išlieka palankios: nors infliacija šiemet ir aukštesnė, algų augimas ją lenkia, sumenko paskolų aptarnavimo našta. Dėl to stiprėja perkamoji galia ir tai palaiko vartotojų lūkesčius ir didina vartojimo apetitą.
Vertinant 2026 m., išorės aplinka eksportuojantiems sektoriams palankiomis tendencijomis nėra dosni. Palaipsniui pasaulinės tarptautinės prekybos inercija išsikvėps, į tiekimo grandines įsigrauš JAV muitų įtakos. Priežasčių komplekse gali vis labiau ryškėti užsitęsusio Vokietijos pramonės slogučio užkratas. Tai ir toliau slopins apdirbamosios pramonės rezultatus.
Ateities perspektyvos kol kas atrodo net pernelyg palankios vidaus rinkai. 15 proc. augsianti ES struktūrinių fondų parama bei rekordiniai investicijų į gynybą bei infrastruktūrą mastai žada didesnes apsukas statybų ir pramonės sektoriams. Kitais metais stiprų impulsą suteiks sparčiai (11 proc.) didėsiantis minimalus atlyginimas, socialiai orientuotas biudžetas žada dosnų senatvės pensijų augimą, kils atlyginimai viešajame sektoriuje, vartojimui atiteks dalis pensijų fonduose sukauptų santaupų. Be to, Lietuvos bankas planuoja atlaisvinti Atsakingo skolinimo nuostatas, leisdamas mažesnį pradinį įnašą būsto paskoloms.
Visi šie impulsai – tarsi žibalas į jau įsidegusį laužą, todėl gali paaštrėti tokios rizikos, kaip aukštesnė infliacija, ryškesni nekilnojamojo turto rinkos disbalansai, sparčiau kylančios būsto kainos. Nesena Estijos patirtis parodė, kad toks augimas nėra tvarus ir palieka ilgą pagirių etapą. Vėliau, šiam laikinam poveikiui išsikvėpus, pranokti nenatūraliai išpūstą realaus BVP rodiklį bus labai nelengva. Juk ir pati Lietuva 2005-2008 m. jau yra patyrusi, kad per trumpą laiką, bet ne pagal šalies ekonomines išgales, užforsuota gerovė nėra tvari.
Indrė Genytė-Pikčienė yra banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė
