Asmeninis archyvasNepaisant priešpriešinių geopolitinių ir ekonominių vėjų, Lietuvos ekonomikos augimo tempas pernai pranoko lūkesčius, kuriais dalinomės metų pradžioje. Ekonomikos atsparumu ir plėtra stipriai išsiskyrėme tarp Baltijos šalių, o įvertinus ilgesnio laikotarpio retrospektyvą, be recesijos prašokusi pandemijos ir 2023 m. krizinius laikotarpius, šio penkmečio kliūčių ruožo finišą Lietuva pasiekė tarp sėkmingiausiųjų ES.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 2,6 proc. didesnis nei metais anksčiau, o paskutinį ketvirtį per metus ekonomika paaugo 3,6 proc. Tokį šuolį metų pabaigoje lėmė stiprūs gamybos ir vidaus prekybos rezultatai ir itin žema 2023 m. ketvirtojo ketvirčio palyginamoji bazė.
Mūsų ekonomikos sėkmė formulė – sukauptos atsargos, žemas privataus ir viešojo sektoriaus įsiskolinimo lygis, laiku Lietuvos ūkį pasiekusios gausesnės ES struktūrinių fondų investicijos, eksporto diversifikacija bei eksportuotojų gebėjimas rasti nišinių užsakymų ir auginti produkciją net ir pagrindinėms rinkoms traukiantis.
Sugebėjome staigiai atsitiesti po stabtelėjimo 2023 m. ir išvystyti dinamišką subalansuotą augimą, kuris rėmėsi ne vien į aukštos pridėtinės vertės IT, finansų ir kitų verslo paslaugų sektoriaus plėtros, vidaus vartojimo ir viešųjų investicijų kolonas, bet atsigavimo pagreitį palaipsniui įgavo ir į išorę orientuoti gamybos sektoriai. Palankus bendram ekonomikos rezultatui buvo ir žemės ūkio indėlis. Šilta ir saulėta vasara subrandino 4,5 proc. gausesnį grūdinių kultūrų derlių, kuris istoriškai nusileidžia tik 2015 m. ir 2020 m. rekordams.
Po nuosmukio 2023 m. gamybos apimtis reikšmingai augino svarbiausias Lietuvos ūkio eksportuotojas – pramonė. Apdirbamosios gamybos be naftos produkcijos apimtys pernai išaugo net 6,1 proc. Energingą atšokimą pademonstravo energetikai imlios šakos, sėkmingą distanciją tęsė inžinerinė pramonė, atsitiesė ir cikliškai jautresnės drabužių siuvimo, tekstilės, medienos ir baldų pramonės gamybos kreivės.
Ketvirtą ketvirtį apdirbamosios pramonės be naftos produkcijos apimtys per metus pašoko net 9 proc. Tai puikus eksportuojančių įmonių rezultatas, turint omenyje, su kokiomis problemomis susiduria kertinė eksporto partnerė Vokietija ir gerokai vangesnės Estija su Latvija. Kad mūsų gamintojams pavyksta atrasti nišų, reiškia, kad vis dar esam konkurencingi ir lankstūs. Šio pranašumo būtina su laiku neprarasti.
Namų ūkių vartojimo koloną pernai stiprino, palankios migracijos tendencijos, sveika ir aktyvi darbo rinka bei galingas perkamosios galios atsigavimas. Infliacijai flirtuojant su nuliu, atlyginimų augimas išliko dviženklis, tai stiprino vartotojų lūkesčius ir gerino vartojimo apetitą. Nuo metų vidurio, ECB pradėjus karpyti palūkanų normas, lengvėjo ir paskolų aptarnavimo našta. Tą rodo operatyvūs mažmeninės prekybos apyvartų duomenys. Antrąjį pusmetį įsibėgėjo prekybos ne maisto prekėmis realios apyvartos augimas (gruodį jos net 11 proc. viršijo atitinkamą 2023 m. rodiklį), o bendras metų rezultatas buvo net 4,7 proc. didesnis nei 2023 m.
Rizikos nepasitvirtino. Apibendrinant 2024-uosius, džiugina tai, kad didelė dalis rizikų, dėl kurių nuogąstavome metų pradžioje ir kurios paprastai siejamos su nepalankia verslo ciklo faze, nepasitvirtino. Juk 2024 metus sutikome po 2023-ųjų stagnacijos ir eksporto nuosmukio, jausdami stipriai išaugusių palūkanų normų naštą, stebėdami sumenkusią išorės ir vidaus paklausą, šiek tiek paaštrėjusias nedarbo rizikas. Nepaisant šių nepalankių startinių pozicijų, Lietuvos ekonomika išsiskyrė atsparumu tiek Baltijos, tiek ir visos ES kontekste.
Šiemet ūkio plėtra dar labiau įsibėgės. Prognozuojame, kad Lietuvos realus BVP šiemet išaugs bent 2,9 proc., panašus plėtros tempas turėtų išlikti ir 2026 m. Lietuva šiemet turėtų tęsti subalansuoto augimo kelionę, kuomet kyla tiek į vidaus rinką, tiek į eksportą orientuotų ekonominių veiklų rezultatai.
Jau pernai įgautą pagreitį katalizuos tolesnė palanki pinigų politikos kryptis. Prie neutralaus lygio artėjančios palūkanų normos skatins investicijų ir vidaus vartojimo atsigavimą tiek Lietuvoje, tiek kertinėse eksporto rinkose. Vidaus investicijas skatins reikšmingos papildomos lėšos gynybai, brigados, poligonų ir kitų krašto apsaugos, karinių miestelių ir inžinerinių statinių vystymui.
Kaupiasi išorinės ir vidinės politinės rizikos. Tiesa, šį visai šviesų bazinį scenarijų temdo išorinių ir vidinių politinių rizikų neapibrėžtumas. D. Trumpo grasinimai ir pirmieji sprendimai radikaliai keičia nusistovėjusią demokratinio pasaulio santykių tvarką, aštrina neapibrėžtumą ir geoekonomines rizikas. Muitų karų eskalacija, atsiradęs Vakarų flango vertybinių bendrųjų vardiklių trapumas, tikėtina pragmatinė galios santykių su Europa kryptis kol kas nieko gero nežada. Tuo tarpu Europos flagmanės Prancūzija ir Vokietija valdo politines krizes, susiduria su fiskalinių įtampų rizikomis bei sunkiai ieško sprendimų, kurie padėtų išsikapanoti iš struktūrinės konkurencingumo duobės.
Lyg nepakaktų išorės dirgiklių ir neapibrėžtumo, šiemet bus atnaujintos diskusijos dėl mokesčių reformos. Privalu įvertinti neapibrėžtumo rizikas ir korekcijas atlikti labai atsargiai, nes tai irgi gali paveikti ekonomikos dalyvių lūkesčius, verslo aplinką ir netgi tolesnę Lietuvos ekonomikos raidos trajektoriją.
Indrė Genytė-Pikčienė yra Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė
