Asmeninis archyvasLietuvos ekonomika per pastarąjį dešimtmetį išgyveno spartų augimo laikotarpį, kuris lėmė ir gerėjančias pragyvenimo sąlygas. Vien vidutinis darbo užmokestis šalyje nuo 2015 m. išaugo daugiau nei tris kartus ir 2025 m. antrąjį ketvirtį siekė apie 2387 eurus. Tačiau viena visuomenės grupė tokio progreso nejaučia. Lietuvoje gyvenančių pensininkų skurdo rizikos lygis šiemet sudaro net 37,8 proc.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skurdo rizikos lygis tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų šiemet siekia apie 37,8 proc. Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos pensininkų situacija – viena prasčiausių visoje Europos Sąjungoje. Be to, pastaraisiais metais situacija blogėja: pernai pensininkų skurdo rizikos rodiklis siekė apie 36,9 proc., o 2023 m. – 31,1 proc. Su skurdu kovojančios organizacijos teigia, kad beveik kas antras šalies pensininkas šiuo metu gyvena ties skurdo riba.
Dažniausiai dėl tokios situacijos kaltinama politinė aplinka, lėtas pensijų indeksavimas ar demografiniai iššūkiai – vis mažiau dirbančiųjų turi išlaikyti didėjantį pensininkų skaičių. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į dar vieną, dažnai nutylimą priežastį.
Nepopuliari skurdo priežastis – prastas finansinis raštingumas
Istoriškai Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir investavimo kultūra yra prastesni nei kitų valstybių piliečių. Daugelis vyresniosios kartos atstovų per gyvenimą nesukaupė pakankamų santaupų, o investuoti lietuviai pradėjo gerokai vėliau nei Vakarų Europos šalių gyventojai.
Būtų naivu tikėtis, kad jaunesnės lietuvių kartos senatvėje išvengs tų pačių problemų kaip jų tėvai ar seneliai, jei nesiims papildomų veiksmų – nekaups santaupų ir neinvestuos. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad didelė visuomenės dalis vis dar linkusi laukti kol jų finansais pasirūpins kažkas kitas – neseniai atliktas SEB banko tyrimas atskleidė, kad net 80 proc. šalies gyventojų artimiausiu metu neketina pradėti investuoti.
Šiuolaikinėms kartoms išgyventi senatvėje bus sudėtingiau
Tokie tyrimų rezultatai kelia pagrįstą nerimą. Šiuolaikinėms kartoms senatvėje išgyventi be papildomai sukaupto kapitalo bus dar sudėtingiau nei dabartiniams pensininkams. Jaunesni gyventojai pripratę prie aukštesnio gyvenimo lygio – dažnų kelionių į užsienį, kokybiško maisto, reguliarių pramogų. Šie poreikiai nesumažės ir senatvėje, todėl jų finansavimui reikės gerokai didesnių santaupų. Jei įsivaizduojate, kad senatvėje pramogausite ir keliausite – lėšų tam reikia pradėti kaupti jau dabar.
Vienintelis veiksmingas receptas – investavimas. Diversifikuotos investicijos, kaupiamos ilgą laikotarpį, užtikrina galimybę išlaikyti norimą gyvenimo lygį senatvėje.
Atsakomybė yra asmeninė
Kokybišką gyvenimą senatvėje užsitikrins tie gyventojai, kurie išmintingai valdys finansus ir jų nešvaistys, reguliariai įdarbins savo santaupas, kad jos generuotų papildomą grąžą. Pasiteisinimų, kodėl neinvestuojame, šiais laikais surasti itin sudėtinga – automatizuoti sprendimai suteikia galimybes investuoti nedidelėmis sumomis, tiesiog atsakius į keletą klausimų apie savo rizikos toleranciją ir individualias galimybes bei tikslus. Kitaip tariant, investuoti šiuo metu nėra sudėtingiau nei įsigyti turinio prenumeratą ar apsipirkti internetu. O tai kasdien daro didelė dalis gyventojų.
Jei didesnė visuomenės dalis prisiimtų atsakomybę už savo finansinę ateitį ir pradėtų investuoti, ateityje Lietuvos pensininkai galėtų varžytis ne pagal skurdo, o turtingumo lygį – taip, kaip šiandien tai daro vokiečiai, danai ar šveicarai.
Kristina Ruseckienė yra SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė
