Asmeninis archyvasKas trečias jaunas žmogus Lietuvoje kaupia pensijai, panaši dalis planuoja tai daryti artimiausioje ateityje, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta 18–29 m. šalies gyventojų apklausa. Tai – pozityvios tendencijos, tačiau po Naujųjų atsiradus galimybei atsiimti lėšas iš II pakopos pensijų fondų, kyla rizika, kad dar tik besiformuojantys įpročiai rūpintis ateities finansais gali būti išklibinti.
Šiame gyvenimo etape žmonės paprastai turi skirtingų artimos ateities finansinių tikslų, tad galvoti apie pensiją neretai vengia, nes ji atrodo paprasčiausiai per toli. Tačiau iš tiesų tie, kurie kaupti pradeda anksti ir kaupia ilgai, turi galimybę gauti daugiausiai finansinės grąžos. Be to, taip ne tik auginamas finansinis rezervas ateičiai, bet ir formuojami tvarūs finansinės elgsenos įpročiai.
Populiariausi – II pakopos pensijų fondai
Dalis finansine ateitimi senatvėje jau besirūpinančių jaunų suaugusių tam renkasi ne vieną priemonę, tačiau populiariausia jų – II pakopos pensijų fondai (45 proc.). Beveik trečdalis (30 proc.) nurodo savarankiškai investuojantys, ketvirtadalis renkasi instrumentus, tokius, kaip taupomasis indėlis, o penktadalis – savarankiškai kaupia III pensijų pakopoje.
Apklausa rodo, kad II pakopos pensijų fonduose dažniausiai (58 proc.) kaupia aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, 27–29 metų didmiesčių gyventojai. Šio amžiaus gyventojai taip pat dažniau nei vidutiniškai renkasi savarankišką investavimą (35 proc.). Tuo metu jauniausiems (18-20 m.) respondentams patraukliausia taupymo forma – indėliai ir į juos panašios priemonės. Jas renkasi 59 proc. šio amžiaus žmonių.
Tikisi ir investuoti, ir apsipirkti
Su atsiimtais pinigais jauni suaugusieji planuoja elgtis skirtingai: maždaug pusė jų sakosi bandysiantys investuoti patys, lygiai trečdalis ketina jais padengti turimus finansinius įsipareigojimus. Dar 31 proc. planuoja pinigus skirti įvairiems kitiems poreikiams, kurių dalis – brangesnio pirkinio įsigijimas. Tuo metu 12 proc. respondentų nurodo, kad laikys pinigus banko sąskaitoje arba terminuotame indėlyje.
Ką verta žinoti, prieš apsisprendžiant
Pasitraukus iš kaupimo ir atsiėmus lėšas reikės rūpintis ne tik tuo, kaip panaudosime šiuos pinigus, bet ir naujai susikurti ilgalaikę finansų valdymo strategiją. Kaip taupysime, kur investuosime, kaip pasirūpinsime savo finansine ateitimi – visi šie klausimai niekur nedings.
Teks įvertinti ir tai, ar turime pakankamai valios ir žinių, kad savarankiškai atidėtume taupymui tokias sumas, kokios dabar automatiškai nukeliauja į II pakopos pensijų fondus. Kita vertus, net jei ir esame pakankamai disciplinuoti, svarbu suprasti, kad vien atidėti pinigų taupymui nepakaks. Tam, kad pinigai nenuvertėtų dėl infliacijos, juos būtina įdarbinti.
Ir čia planas bandyti investuoti savarankiškai daliai žmonių suskamba kaip gana patraukli alternatyva. Vis dėlto, tyrimai ir duomenų analizės rodo, kad mažmeniniai investuotojai per ilgesnį laiką vargiai gali tikėtis aplenkti fondų siūlomų grąžą. Tai įvertinus, lėšų nuskaitymas dar prieš joms pasiekiant sąskaitą ir automatiniai investavimo įrankiai kartu su valstybės finansine paskata dažnam yra pats paprasčiausias instrumentas kaupti ateičiai.
Tad prieš priimant ateičiai reikšmingą sprendimą, svarbiausia yra neskubėti, nes jį galite atlikti iki 2027 m. gruodžio 31 d. Šį laiką skirkite savo finansinės situacijos įsivertinimui, aiškiai įsivardinkite planus, poreikius ir finansinius instrumentus, labiausiai tinkamus jiems realizuoti. Be skubos priimtas ir į ilgalaikę finansinę sveikatą orientuotas sprendimas – vertingiausias.
Justina Bagdanavičiūtė yra „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2025 m. rugsėjo 29 – spalio 14 d. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1013 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18–29 metų šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.
