Asmeninis archyvas2026-ieji žymi lūžio tašką prekybos ir paslaugų sektoriuje. Spartus gyvenimo tempas ir technologinis šuolis suformavo naują pirkėjo portretą. Šiandienos vartotojas yra ne tik reiklus, bet ir giliai sąmoningas. Jis nebeperka „daiktų“, jis investuoja į vertę, pasitikėjimą ir individualią patirtį.
Dirbtinis intelektas – nuo žmogaus link roboto
Jei prieš kelerius metus dirbtinis intelektas (DI) buvo laikomas futuristiniu eksperimentu, 2026 m. tai – nauja realybė. Vartotojai nebesitiki tiesiog „pasiūlymų“ – jie tikisi, kad prekės ženklas juos pažinos geriau nei jie patys. Algoritmai ne tik rekomenduoja prekes, bet ir prognozuoja pirkėjo poreikius dar jiems nespėjus atsirasti. Pagrindinė DI užduotis – pašalinti bet kokią trintį pirkimo procese. Paprastumas ir greitis tapo pagrindas.
Vartotojai tikisi, kad pasiūlymai bus pritaikyti asmeniniams poreikiams. Personalizuotos rekomendacijos jiems simbolizuoja dėmesingumą. Todėl įmonės konkuruoja ne tik kainomis ar kokybe, bet ir tuo, kas gebės tiksliau atliepti individualius vartotojų lūkesčius.
Skaitmeninis nuovargis skatina grįžti prie tikrumo
Nors technologijos dominuoja, vartotojai jaučia stiprų „skaitmeninį nuovargį“. Tai skatina grįžimą prie tikrumo. Ekspertai pastebi, kad 2026 m. prekės ženklo sėkmę lemia jo žmogiškasis veidas. Pirkėjai drąsiai palieka prekės ženklus, kurie neatitinka jų socialinių ar aplinkosauginių nuostatų. Tradicinis lojalumas silpsta – jį keičia „vertybinė partnerystė“.
Siekdami emocinio saugumo, žmonės vis dažniau renkasi praeities estetiką ir simbolius naudojančius produktus. Tai – savotiška terapija nuolat kintančiame pasaulyje.
Pirkėjai atpažįsta „žaliąjį smegenų plovimą“
Tvarumas 2026 m. nebėra tik rinkodaros masalas. Vartotojai tapo kritiški ir reikalauja faktų. Pirkėjai nori matyti visą gaminio kelionę – nuo žaliavos gavimo sąlygų iki anglies pėdsako skaičiaus. Jie yra pasirengę mokėti daugiau už aukščiausios kokybės produktus, bet su aiškiai įvardytomis, moksliškai pagrįstomis formulėmis. Aiškiai ir skaidriai pagrįsdami produkto naudą sveikatai, prekių ženklai gali pelnyti vartotojų pasitikėjimą ir didžiulį susidomėjimą.
Paradoksalu, tačiau vartotojai atleidžia mažiau tvarius pasirinkimus, jei įmonė apie tai komunikuoja atvirai ir sąžiningai, o ne bando paslėpti trūkumus po skambiais šūkiais.
Sveikata kaip pagrindinė investicijų kryptis
Fizinė ir emocinė gerovė tapo esminiu gyvenimo kokybės rodikliu.
Sveikatingumas nebėra tik sporto entuziastų reikalas – tai visų amžiaus grupių prioritetas.
Vartotojai vis dažniau investuoja į gyvenimo kokybės ir ilgalaikės savijautos gerinimą. Išmaniųjų įrenginių, stebinčių miego kokybę, širdies ritmą ar streso lygį, personalizuotų mitybos planų ir papildų paklausa vis auga. Tačiau vartotojai tampa kritiškesni, todėl jie ieško produktų, kurių nauda pagrįsta tyrimais, klinikiniais duomenimis ar ekspertų rekomendacijomis. Jie yra pasirengę mokėti daugiau už aukščiausios kokybės produktus, bet su aiškiai įvardytomis, moksliškai pagrįstomis formulėmis. Aiškiai ir skaidriai pagrįsdami produkto naudą sveikatai, prekių ženklai gali pelnyti vartotojų pasitikėjimą ir didžiulį susidomėjimą.
Emocijų ir geros patirties paieškos
2026 m. pirkėjas vis dažniau užduoda klausimą: „Kaip aš jausiuosi įsigijęs šią paslaugą?“.
Funkcionalumas lieka antrame plane, užleisdamas vietą emocinei vertei. Investicijos į asmeninį augimą, bendruomeniškumą ir įtraukiančias patirtis auga sparčiau nei išlaidos materialiam turtui.
Prekės ženklai, kurie sugeba aplink save suburti bendraminčius, tampa ne tik pardavėjais, bet ir socialinio gyvenimo ašimi. Svarbiau tampa ne turėti, o išgyventi puikią patirtį. Vartotojai siekia, kad išleidžiami pinigai kurtų ne tik trumpalaikį pasitenkinimą, bet ir ilgalaikę emocinę vertę. Kelionės, kultūriniai renginiai ir įtraukiančios patirtys vis dažniau pakeičia perteklinį materialų vartojimą. Prekės ženklams ypač svarbu kurti ne tik produktą, bet ir patirtį, kurią išgyvens vartotojas pasirinkdamas jų produktą.
2026 lūžio metai tarp žmogaus ir roboto, tarp logikos ir emocijos
Verslui, norinčiam klestėti 2026 m., nebeužtenka tik gero produkto. Būtina derinti technologinį efektyvumą (DI, duomenys) su žmogiškumu (etika, empatija, atvirumas). Laimės tie, kurie sugebės ne tik parduoti, bet ir sukurti prasmingą, įsimintiną patirtį sąmoningam pirkėjui.
Dr. Indrė Radavičienė yra VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė, rinkodaros ekspertė









