Vyčio Snarskio pieš.Žiūrėjau dokumentinį filmą apie Černobylio apylinkių gamtą. Ką tik sukako keturiasdešimt metų, kai žmonių giminė ten tiek prisidirbo, kad teko visiems sprukti. Pastatai suzmeko, nušiuro. Geležys surūdijo. Mokyklose auga berželiai ant stogų. Laksto gaujos vilkų. Stirnos visokios. Visiems gerai, harmonija absoliuti, niekas žmonių nepasigenda.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Nors jų ten esama – apie tris tūkstančius specialistų kasdien pluša garsiojoje atominėje elektrinėje, prižiūri reaktorius ir visą kitą ypatingos svarbos aparatūrą. Stirnų nebaido, vilkų nešaudo, medžių nelaužo, garsiai nešūkauja, po girias keturračiais nevažinėja, į gamtos tvarką nesikiša. Pasirodo, gali žmonės gyventi civilizuotai. Ir kultūringai. Iš reikalo.
XX a. gale kažkas apskaičiavo, kad, jei visi mūsų pasaulio gyventojai užsimanytų gyventi taip, kaip Amerikoje, visiems vartojimo poreikiams patenkinti prireiktų keturių ar penkių Žemės planetų. Nėra tiek išteklių Saulės sistemoje, net jei nuskridęs pačia didžiausia raketa visą Mėnulį ar Marsą susisemtum į maišus ir pargabentum į Žemės sandėlius, kur rasti tiek mokslininkų ir laborantų, kad tie tas kosmines uolienas paverstų snikersais ir air-jordan kedais. Net fantastiniuose filmuose nebūna tokių siužetų, kur visi Žemės gyventojai gyventų pertekliuje.
