Pernai Lietuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Mokesčių tvarumas ir tikrumas“ profesorius Friedrichas Schneideris atskleidė, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje 2024 m. sumažėjo iki 21,5 proc., o 2023 m. siekusi 23,1 proc. buvo didesnė nei Latvijoje (19,2 proc.), tačiau mažesnė nei Estijoje (22,3 proc.).
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
F. Schneideris pasakojo, kad, jeigu konkrečioje šalyje asmuo dirba šešėlyje, jis paprastai nemoka jokių mokesčių, todėl šešėlinė ekonomika ten yra didesnė, o kai yra daugiau galimybių legaliai mokėti mažiau mokesčių, tuo šešėlinė ekonomika yra mažesnė.
Vis dėlto dar viena kryptis išvengti mokesčių už pajamas ar verslo veiklą – kapitalą nukreipti į vadinamąsias mokesčių rojaus šalis, kurios ribotai keičiasi informacija arba visai ja nesikeičia su kitomis valstybėmis ir kuriose galima susitarti dėl labai mažų mokesčių.
Kai kurios valstybės (beje, ir Lietuva) turi vadinamąjį juodąjį šalių ir teritorijų sąrašą, kuriame išvardytos „nedraugiškos“ zonos ir prieš jas yra taikomos specialios taisyklės nuo mokesčių vengimo. Dažniausiai tai egzotinės valstybės, įsikūrusios Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje ar vandenynų salose.
Žinoma, tam tikrų įdomių, patrauklių mokestinių režimų galime rasti ir Europoje. Pavyzdžiui, Šveicarijoje jau gana seniai taikoma vadinamojo vienkartinio apmokestinimo (forfait) sistema. Pagal ją turtingi asmenys Šveicarijoje gali sudaryti individualius susitarimus su vietos kantonų valdžios institucijomis dėl mokesčių tarifų.
Italija, Graikija, Ispanija, Portugalija, Malta, Kipras taip pat įtvirtino tam tikras turtingiems užsieniečiams pritraukti mokesčių lengvatų sistemas. Tokias sistemas turi ir Singapūras, Dubajus.
Italija, Graikija, Ispanija, Portugalija, Malta, Kipras taip pat įtvirtino tam tikras turtingiems užsieniečiams pritraukti mokesčių lengvatų sistemas.
Žinoma, turtingam verslui ir verslininkams, be palankių mokestinių režimų, taip pat svarbūs tokie veiksniai kaip privatumas, patogi ir išplėtota infrastruktūra, saugumas, švietimas, kultūra ir bendruomenė, aplinka, politinė santvarka ir kt. Tačiau mokesčiai būna vienas svarbiausių aspektų.
Kokias prieš mokesčių vengimą nukreiptas taisykles naudoja Lietuva ir kitos šalys?
Pavyzdžiui, įmonės patirdamos išlaidas, kai įsigyjamos prekės ar paslaugos iš užsienio įmonių, jomis gali sumažinti apmokestinamąjį pelną, kai tokios išlaidos susijusios su įmonės vykdoma ekonomine veikla. Tačiau valstybių pelno mokesčio įstatymuose būna įtvirtinti apribojimai, kad, jei tokios išlaidos patiriamos iš mokesčių rojų valstybių, tuomet jos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams ir negali sumažinti pelno mokesčio.
Paprastai tarp skirtingų valstybių įmonių mokami dividendai yra neapmokestinami pelno mokesčiu. Tačiau, jeigu dividendai mokami į mokesčių rojų arba iš mokesčių rojaus keliauja į valstybę, tuomet tokie dividendai visada apmokestinami pelno mokesčiu.
Neretai valstybės apriboja ir mokesčių lengvatų taikymą mokesčių rojų atžvilgiu. Valstybės taiko įvairias lengvatas, neapmokestindamos tam tikrų gyventojų arba juridinių asmenų pajamų. Gali būti neapmokestinama tam tikra gyventojų gaunama pajamų suma iš vertybinių popierių pardavimo, palūkanų pajamos, tam tikrų investicinių priemonių pajamos arba juridinių asmenų gaunamos tam tikro turto, pavyzdžiui, finansinio prieaugio pajamos, investicinių priemonių pajamos, tam tikrą laiką išlaikyto nekilnojamojo turto pardavimo pajamos ir pan. Tačiau visoms šioms gyventojų ar juridinių asmenų gautoms pajamos netaikomos minėtos lengvatos tais atvejais, jeigu jos gaunamos arba išmokamos subjektams, esantiems mokesčių rojų teritorijose. Kitaip tariant, mokesčių lengvatų netaikymu siekiama riboti paskatas kelti pajamas ar turtą į mokesčių rojus, nes, jeigu bus tam tikras pajamų ar turto judėjimas į šias zonas ar iš jų, tokie judėjimai bus apmokestinami valstybėje, kurios rezidentas ar buvęs rezidentas gyventojas ar įmonė tokius veiksmus atliko.
*****susije*****
Taip pat valstybės taiko įvairius dokumentų pateikimo apribojimus arba daug papildomų sąlygų ir reikalavimų numato asmenims tais atvejais, jeigu jie nori pagrįsti tam tikrus veiksmus, susijusius su mokesčių rojais ar juose įsikūrusiais subjektais.
Daugelis tokių ribojimų gerai pažįstami ir Lietuvos mokesčių sistemoje, pavyzdžiui, apmokestinant dividendus, tam tikras pajamas prie pajamų šaltinio ir t. t.
Tarptautinėje praktikoje matoma tendencija, kad tokių ribojimų prieš mokesčių rojus vis daugėja, o ir pačių mokesčių rojų lieka vis mažiau, nes valstybės vis labiau keičiasi mokestine informacija, inicijuojami įvairūs daugiašaliai teisiniai susitarimai, kurių pagrindu nebelieka finansinių paslapčių saugojimo vis daugiau įvairių šalių.
Taigi mokesčių išvengti tampa vis sunkiau, egzotinių mokesčių rojų galimybės slėpti pajamas ir turtą vis mažėja, o teisinių ir kitų priemonių tokias slepiamas ūkines operacijas apmokestinti vis daugėja.
Dr. Martynas Endrijaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas
