BNSLietuvos ekonomika 2024 m. demonstruoja atsigavimo ženklus: pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,9 proc., antrąjį – 1,4 proc., o trečiąjį – 1,2 proc. lyginant su atitinkamais praėjusių metų laikotarpiais.
Lietuvos ekonomikos dinamika šiuo metu atrodo pozityvi, tačiau iš tiesų čia esama paslėptų rizikų. Ir jos visiems turėtų kelti susirūpinimą.
Europos Sąjungos (ES) verslai, pagrįstai nuogąstaudami dėl galimų prekybos apribojimų ir didesnių muitų, skatinami apsipirkti didesniais kiekiais iš anksto. Dėl to Lietuvos eksportuotojai, ypač gamybos ir logistikos sektoriuose, šiuo metu gali stebėti padidėjusius užsakymus. Tačiau šis laikinas suaktyvėjimas ne tik nesuteikia ilgalaikės vilties, bet primena, kad su galbūt atsirasiančiais muitais ir apribojimais susidursime ir mes.
Ir kaip gamintojai ir eksportuotojai, bet ir kaip galimas naujas pagrindinis dempinguojamos gamybos iš trečiųjų šalių taikinys (kalbant apie visą Europą).
Kodėl dabartiniai skaičiai gerėja?
Lietuva yra integruota į ES pramonės tiekimo grandines. Dėl galimų muitų, kuriuos gali įvesti JAV ar kitos rinkos, Europos įmonės pasirenka kaupti atsargas. Tai lemia laikiną Lietuvos pramonės ir eksporto augimą – didėjantį gamybos apimtį ir paklausą sandėliavimo bei logistikos paslaugoms. Lietuvos Statistikos departamento duomenys patvirtina, kad 2024 m. trečiąjį ketvirtį eksportas į ES padidėjo 12 proc. lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Kodėl jų gerėjimas gali būti labai netvarus
Vis dėlto šis „užbėgimas įvykiams už akių“ reiškia, kad dabartiniai rodikliai yra iškreipti. Kai ES įmonės užpildys sandėlius, paklausa gali sumažėti, o tai sukels staigų Lietuvos eksporto apimties kritimą.
Toks cikliškumas gali stipriai paveikti Lietuvos ekonomiką, ypač jei šis kritimas sutaps su griežtesnėmis pasaulinės prekybos sąlygomis.
Ko galime imtis, kad Lietuvos gamintojai iš šios situacijos neišeitų pralaimėję?
Turime nuolat ieškoti naujų diversifikacijos galimybių: Lietuvos eksportuotojams svarbu ieškoti naujų rinkų už ES ribų, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno regiono.
Turime inovuoti ir eksportuoti ne žaliavas, o galutinį produktą; todėl būtinos investicijos į pridėtinę vertę kuriančias sritis, tokias kaip technologijų ar žaliųjų produktų plėtra.
Mūsų konkurencingumas vis labiau brangstant darbuotojams ir vis labiau jų stokojant pradeda rimtai šlubuoti. Nepadeda ir vis dar nekonkurencingos energijos kainos, darbo našumo sąstingis ir itin prasta prieiga prie kapitalo. Nežinau, kiek dar laiko tik kalbėsime apie tai ir ničnieko nedarysime.
Turime nesvaigti nuo savo augimo, o atsakingai planuoti: Vyriausybė turėtų apsvarstyti paramos priemones įmonėms, susidūrusioms su staigiu eksporto mažėjimu.
Todėl būkime atsargūs: dabartiniai Lietuvos BVP ir eksporto rodikliai nėra visiškai „tikri“ – juos lemia laikinos aplinkybės.
Tiek Vyriausybei, tiek verslui svarbu ruoštis galimam staigiam kritimui, kad išlaikytume ekonomikos stabilumą, užtikrintume tvarų augimą net ir pasikeitus pasaulinėms prekybos sąlygoms.
Ir baigdamas pasikartosiu kaip Katonas Vyresnysis apie Kartaginą: labai svarbu STABILI IR NUSPĖJAMA mokestinė aplinka.
