Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 16 d.


KOMENTARAS
Nacionalinės darbotvarkės skambūs pareiškimai be pataikymo – griausmingi šūviai į orą
Marius Dubnikovas
BNS Foto
M. Dubnikovas.

Šiuo metu rengiama Nacionalinė darbotvarkė, kuri yra nukreipta į alkoholio tabako ir narkotikų vartojimo ir padaromos žalos mažinimui iki 2035 metų. Tai būtų rimtas įsipareigojimas, nes tikslai keliami net trylikai metų į priekį. Pristatymuose dominuoja tikslai, bet ne priemonės ar gairės, kaip tie tikslai bus pasiekiami. Tai panašėja į garsiai aidinčią patranką, kuri neturi taikymosi sistemos ir skirta daryti įspūdį, deja ant popieriaus.

Pagrindiniai tikslai yra 26 proc. sumažinti alkoholio vartojimą ir 54 proc. rūkančių žmonių skaičių. Tarp priemonių minima akcizai ir telefono linijos steigimas siekiantiems mesti rūkyti. Žvelgiant į tikslus, vis tik atrodo, kad siekiama padaryti įspūdį Seimui, kokius ambicingus tikslus kelia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai labai ilgam periodui, kurio pabaigoje galimai jau net nebus galima atsiminti, kas ir kodėl tokius tikslus kėlė. Panašu, kad tikslas „ant popieriaus“ yra svarbesnis nei mažinama žala.

Iš esmės žalingų įpročių atsisakymas yra geras tikslas, tik iki to mes turime kelis neartus dirvonus. Alkoholio vartojimas prasideda nuo silpno ir stipraus alkoholio pasirinkimo. Lietuvoje daugiau nei 40 proc. absoliutaus alkoholio visuomenė išgeria vartodama stipriuosius gėrimus, kai vakarų šalyse šis skaičius yra maždaug dvigubai (priklausomai nuo palyginamosios šalies)mažesnis. Tad šiuo aspektu esame labiau panašūs į rytų kaimynus. Akcizų politika – didinti mokesčius staigiau silpnam alkoholiui netgi dar labiau nutolino mus nuo vakarų per paskutinius 6 metus.

Kas liečia rūkymą, remiantis Eurobarometro 2020 metų tyrimais, Lietuvoje rūkalių yra panašus skaičius kaip ir Europos sąjungoje, tačiau pas mus gerokai daugiau rūko vyrai, jei lygintume su ES. Taip pat, pas mus yra daugiau vartojančių tradicines cigaretes – net 83 proc. lyginant su 69 proc. Europos sąjungoje. Kaip žinia, pagal JAV maisto ir vaistų agentūros tyrimus, degantis tabakas yra labiau kenksmingas nei alternatyvos, bet akcizų politika vėl nukreipta vis stipriau apmokestinti mažiau žalingas alternatyvas.

Taigi Lietuvoje yra reali problema su kenksmingesniu būdu tabaką vartojančiais vyrais. Taikliai pritaikius mokestines, šviečiamąsias ir prevencines priemones tradiciniams rūkalams būtų galima pasiekti didžiąją dalį problemas sau keliančią auditoriją. Beje rūkalų dūmai sukelia ne tik asmenines bet ir netiesiogines bei ne mažesnes problemas likusiai visuomenei. Visų pirmą, rūkančio žmogaus gyvenimo tikėtina trukmė trumpėja, sveiko gyvenimo laikotarpis taip pat trumpėja, kas reiškia apkrovą valstybės biudžetui gydant tokius žmones. Antra skleidžiami dūmai taip pat pasiekia ir nerūkančių plaučius, kas irgi kelia šalutines problemas.

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į kanabinoidų turinčius produktus, kurių vartojimas sparčiai populiarėja ir šiuo metu šie produktai Lietuvoje sudaro 6 proc. rinkos dalį. Šių produktų populiarėjimą galėjo lemti netiksli mokestinė aplinka, kai buvo sparčiau didinami akcizai silpnam alkoholiui bei mažiau žalingoms nei tradicinės cigaretės rūkymo alternatyvoms.

Panašu į tai, kad Nacionalinėje darbotvarkė yra daugiau save motyvuojančių skaičių, nei koncentracija į problemos aptikimą ir kovojimą su koncentruotomis ir jau šiandien aiškiomis vietomis, kurios slypi labiau žalingų įpročių susiformavime. Norėtųsi, kad ilgalaikės strategijos konkrečiai keltų tikslus žalą sumažinti.

Marius Dubnikovas yra finansų analitikas.

2022 05 12 12:04
Spausdinti