Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, liepos 25 d.


REDAKTORIAUS SKILTIS
Nacionalizmo nuodai ir garai
Ovidijus Lukošius
Asmeninis archyvas
O. Lukošius.

Kiek galios gaus radikalūs dešinieji, populistai ir kitos paribio bei užribio politinės jėgos ir veikėjai? Tai vienas svarbiausių klausimų 2024-aisiais, kai per pasaulį nuvilnys svarbių rinkimų ir jų imitacijos banga. Rinkimų netrūks Lietuvoje: rinksime naują ar tą patį prezidentą, Europos Parlamento narius ir galiausiai metų pabaigoje – Seimą.

Europiečių paramos radikalioms dešiniosioms jėgoms žemėlapyje ryškiausiai šviečia Italija, Vengrija ir Lenkija, kur nacionalizmo vėliavą iškėlusios partijos apklausose surenka daugiau nei 40 proc. palankių vertinimų. Nedaug atsilieka ne itin reikšmingos Slovėnija ir Šiaurės Makedonija. 20–30 proc. paramą kraštutiniai dešinieji turi Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge. Lietuva kartu su Islandija ir Airija yra balta dėmė – čia parama kraštutiniams dešiniesiems itin nereikšminga.

Bet neapsigaukime. Visiškai nesame apsaugoti nuo tų nuodų, kuriuos skleidžia nacionalistinės politinės jėgos: žmogaus teisių pažeidimų, neapykantos skatinimo, ES ir rečiau NATO puolimo, nekompetencijos, nevykusios ekonomikos politikos, asmens laisvių, žiniasklaidos žlugdymo ir suvaržymų, nes tai galiausiai atveria vartus į autoritarizmą.

IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.

Europos Parlamento rinkimai suteiks progą pamatuoti išaugusias Europos nacionalistų ambicijas ir, nors jie negaus pakankamai įtakos, kad aukštyn kojomis apverstų Briuselį, bus progos pakalbėti apie jų keliamą pavojų ir Lietuvos interesams. Pradedant nuo jų požiūrio į klimato kaitą ir žaliosios energetikos plėtrą, kur Lietuva gana sėkmingai dirba didindama savo energetinę priklausomybę, tęsiant ES plėtros stabdymu (Lietuvos interesas – Ukrainos, Moldovos narystė), baigiant palankiu požiūriu į Kremliaus režimą – tai jau keltų egzistencinį pavojų Baltijos šalims, o gal ir didesnei Europos daliai, įskaitant Lenkiją ir Suomiją, bet jomis neapsiribojant.

Populiariausia Lietuvoje socialdemokratų partija ir jų lyderė Vilija Blinkevičiūtė lyg Šriodingerio katė – jie yra, bet tuo pačiu jų ir nėra.

Didesnis išbandymas Europos laukia 2025-aisiais, kai ne vėliau kaip spalio 26 d. Vokietijoje turi būti surengti federaliniai rinkimai, kur didelė sėkmė prognozuojama radikaliai partijai „Alternatyva Vokietijai“. Netruks ateiti ir 2027-ųjų Prancūzijos prezidento rinkimai, kuriuose vėl laimę galės bandyti Marine Le Pen, o ją dukart antrajame ture įveikęs Emmanuelis Macronas trečios kadencijos siekti nebegalės. Tačiau atsipalaiduoti negalėsime ir šiemet – metų pabaigoje vyks JAV prezidento rinkimai, kuriuose greičiausiai dalyvaus ir turi didelių šansų nugalėti ryškiausias ir įtakingiausias šių laikų nacionalistas Donaldas Trumpas.

Nors Lietuvoje nėra stiprios ir didelį palaikymą turinčios kraštutinės dešinės nacionalistinės partijos, paniekos žmogaus teisėms, nacionalizmo ir ekonominio populizmo rūkas dengia kone visą politinį peizažą.

Stambulo konvencijos pavadinimą įtakingi politikai, įskaitant ir prezidentą Gitaną Nausėdą, bijo net garsiai ištarti. Per pabėgėlių krizę šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės nesulaukė net liberaliomis save vadinančių partijų dėmesio. Su žmogaus teisių gynėjų vėliava į Seimą patekusi ir kituose rinkimuose vėl dalyvausianti Laisvės partija pasirinko proginius šūkius ir postus valdančiojoje koalicijoje, o ne realią politinę kovą. Pagal balsavimą Liberalų sąjūdis pasielgtų sąžiningai, jei frakcijos Seime pavadinimą pasikeistų į Liberalų ir homofobų (žodžius galima sukeisti vietomis). Pagal prigimtį žmogaus teisių gynėjais turėtų būti socialdemokratai. Bet kurgi jie? Populiariausia Lietuvoje socialdemokratų partija ir jų lyderė Vilija Blinkevičiūtė lyg Šriodingerio katė – jie yra, bet tuo pačiu jų ir nėra.

Prezidento rinkimų kampanija Lietuvoje, tikėtina, irgi bus barstoma aitriais nacionalizmo ir populizmo prieskoniais. Rinkimų favoritas G. Nausėda galbūt iš stalčiaus ištrauks suglamžytą „Gerovės valstybės“ projektą, kuris, kaip jau įsitikinome, tėra lenkiška-vengriška pažadų ir pašalpų mišrainė, nieko bendro neturinti su skandinavišku gerovės valstybės modeliu.

Nors, išskyrus galimą Rusijos agresiją, Lietuvai niekas ir negresia, Ignas Vėgėlė, kitas stiprus kandidatas į rūmus S. Daukanto aikštėje, jau ėmėsi bauginimų taktikos, įprastos visiems radikalams. Kaip jau nutinka didžiausias dūdas pasigrobus populistams, tikroms problemoms aptarti nebelieka nei laiko, nei vietos.

Didžiausia jų – žinoma, šalies saugumas – nesulaukia nei rimtos diskusijos, nematyti ir rimtų darbų, išskyrus desperatiškas pastangas surinkti papildomus mokesčius krašto gynybai finansuoti. Antra pagal svarbą demografinė krizė kol kas sprendžiama užkeikimais – mistine kova už tariamą tradicinę šeimą, kuriai irgi niekas negresia. Šūkiais apie gražią šeimą demografinių problemų neišspręsi, o protinga imigracijos politika padėtų. Bet kuo tada gąsdinsi drąsios šalies gyventojus?

Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius

BEREKLAMOS:

2024 02 07 15:00
Spausdinti