Asmeninis archyvasPastarosiomis savaitėmis finansų rinkos vėl gyvena geopolitikos ritmu. Nors „pastarosiomis savaitėmis“ tikėtina per švelniai pasakyta, bet pagrindinė tema šiuo metu viena – JAV ir Izraelio kariniai smūgiai Iranui. Jie naujai prikėlė klausimą, kuris investuotojus lydi po tokių įvykių: ar naftos kainų šuolis gali vėl užsukti infliacijos spiralę ir priversti centrinius bankus griežtinti pinigų politiką?
Šiandien finansų rinkos faktiškai grįžo į seną režimą - „oil watch“. Kiekvienas Brent tipo naftos kainos judėjimas ar naujiena iš Hormuzo sąsiaurio tampa ne tik energetikos sektoriaus, bet ir visos finansų sistemos signalu reaguoti. Reaguok, o po to galvok.
Nafta kelia infliacijos spaudimą, bet ar būtinai palūkanas
Žiūrint iš ankstesnių naftos kainų šokų, staigūs žaliavos kilimai dažniausiai visada pakelia infliacijos rodiklį. Kadangi energija sudaro svarbią vartotojų kainų indekso dalį, naftos kainos greitai persiduoda per infliacijos pokytį. Pagrindinis klausimas tuomet būna kaip ilgai nafta laikysis aukštumose ir kaip greitai tai bus perkelta ant vartotojų pečių.
Pasak „JPMorgan“ analitikų dabartinis šokas greičiausiai neturėtų priverti pagrindinių pasaulio ekonomikų centrinių bankų pradėti griežtinti savo pinigų politikų ir keisti jau numatytos trajektorijos siekiant palaikyti 2 proc. ekonomikų augimą. Priežastis - geopolitinių įvykių sukelti naftos kainų šuoliai yra augimą slopinantis veiksnys, o ne ilgalaikės infliacijos spiralės pradžia, nes retai kada kainos išsilaiko aukštumose ilgą laiko tarpą.
Be to, rinkos jau ir dabar spėjo sureaguoti gana agresyviai. Po konflikto eskalacijos investuotojai pradėjo tikėtis aukštesnių palūkanų normų ir ECB bazės lūkestis 2026 - 2027 m. pakilo daugiau nei 50 bazinių punktų. Tą puikiai atspindi ir 6 mėn. EURIBOR pokyčiai, kur fiksuojamas pakilimas iki 2.3 proc. (nuo 2.1 kovo pradžioje).
Vis dėlto, kad ir kaip bežiūrėtume, tokia reakcija atrodo pakankamai emocinga. Jei konfliktas pavyzdžiui smarkiau paveiktų ekonomiką ir padidintų recesijos riziką, centriniai bankai greičiausiai rinktųsi bent kurį laiką žiūrėtų pro pirštus į laikiną infliacijos šuolį, o ne dar labiau stabdytų ekonomiką didindami bazines palūkanų normas. Reikėtų prisiminti, kad centrinių bankų pagrindinis tikslas - rinkos stabilumas.
Kodėl esama situacija iš esmės skiriasi nuo 2022 metų?
Nors pirmosios bangos reakcija buvo klasikinė ir labai vadovėlinė - skubus prisiimamos rizikos mažinimas ir kapitalo nukreipimas į saugesniais laikomus finansinius aktyvus, tačiau ne maža dalis finansų rinkų dalyvių mano, kad šį kartą situacija gali būti kiek kitokia nei 2022 m., kai Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė globalų energetikos šoką.
Kalbant apie dabartinę situaciją norisi pabrėžti, kad tarp šių epizodų yra svarbių skirtumų. Pirmiausia, dabartinio naftos kainų šoko metu infliacijos spaudimas jau buvo pradėjęs mažėti iki prasidedant konfliktui. Taip pat jau lėtėjo ir darbo užmokesčio augimas, silpnėjo paslaugų sektoriaus kainų kilimas, o infliacijos lūkesčiai (nes kaip be jų) finansų rinkose taip pat traukėsi.
Galiausiai, energetikos šokas kol kas nėra tokio masto kaip prieš ketverius metus. Analitikų vertinimu, kad poveikis infliacijai būtų panašus į 2022 m., Brenti tipo naftos kaina turėtų pakilti maždaug iki 150 JAV dolerių už barelį ir išsilaikyti tokiame lygyje bent kelis mėnesius. Tad, bent jau kol kas, minėto scenarijaus rinkos nelaiko pagrindiniu. Tuo metu, 2022 m., naftos kaina buvo pasiekusi netoli 140 JAV dolerių už barelį ir virš 100 JAV dolerių laikėsi apie 6 mėn.
Rinkose sentimentų lūžis ar laikinas neramumas
Brent tipo naftai besisukant apie 100 JAV dolerių už barelį iš karto padidėjo spaudimas akcijų rinkoms ir sugrąžino investuotojų dėmesį į energetikos rizikas. Įdomu tai, kad finansų rinkų nuotaikos per kelias savaites apsivertė. Pradžioje dauguma investuotojų konfliktą vertino kaip progą „pirkti kritimą“. Tačiau griūnant lūkesčiui, kad tai bus greitas karas, vis daugiau investuotojų pradėjo kalbėti apie ilgalaikio karo perspektyvą ir naujus galimus naftos kainų rekordus.
Toks staigus nuotaikų pasikeitimas dažnai tampa signaliniu rinkose. Ekspertai mėgsta priminti, kad kai sentimentas pasiekia pesimizmo piką, padidėja tikimybė, jog rinka gali greitai apsisukti priešinga kryptimi. Bet gali ir neapsisukti. Nėra trumpesnės atminties nuomonės pasaulyje nei finansų analitikų ar ekspertų.
Nepaisant geopolitinių rizikų ir mano pesimizmo, makroekonominiai rodikliai kol kas išlieka gana stiprūs, o fundamentalūs rodikliai vis dar palankūs akcijų rinkoms. Pasaulio ekonomikos aktyvumo indikatoriai rodo vis dar stabilų augimą, o įmonių pelnų prognozės daugelyje regionų vis dar vilioja investutojus. Būtent dėl šių priežasčių dalis analitikų mano, kad dabartinis rinkų pasikoregavimas gali būti laikinas. Jei dabartinė situacija neperaugs į ilgalaikį konfliktą, tiek instituciniai, tiek ir mažmeniniai investuotojai gali grįžti prie rizikingesnių aktyvų.
Finansų rinkose tik galimybės, kad ir kas nutiktų
Nėra keista, kad energetikos šokas jau pradeda atsispindėti ir obligacijų rinkose - viename didžiausių pasaulio investicinių instrumentų. Nuo konflikto pradžios JAV šalies 10 metų trukmės iždo obligacijų pajamingumas pakilo apie 30 bazinių punktų, o panašus judėjimas matomas ir Europos rinkose - Vokietijos, Jungtinės Karalystės bei Italijos obligacijų pajamingumai taip pat kyla. O kas gali būti geriau, nei šių šalių skola su aukštesniu pajamingumu?
Taip pat iš galimybių pusės regioniniu požiūriu patrauklesnėmis laikomos Europos ir besivystančių rinkų akcijos, kurios pastaruoju metu nukentėjo tiek nuo energetikos kainų šuolio, tiek ir stiprėjančio JAV dolerio, kuris nuo vasario mėn. aukštumų buvo užbrangęs apie 5 proc.
Sektorių lygyje daugiausia spaudimo patyrė bankai, automobilių gamintojai ir statybinių medžiagų įmonės, kurie yra cikliniai sektoriai ir dažnai stipresniu tempu atsigauna, kai finansų rinkų nuotaikos pasikeičia.
Tuo metu energetikos bendrovės, kurios pastaruoju metu buvo didžiausios naftos kainų šuolio laimėtojos, gali prarasti dalį savo pranašumo, jei žaliavų kainos stabilizuosis.
Didysis klausimas ne „būti ar nebūti“, bet ar geopolitika pakeis rinkų trajektoriją?
Iš istorinės perspektyvos kariniai konfliktai retai tampa ilgalaikiu finansų rinkų kryptį lemiančiu veiksniu. Dažniausiai jų poveikis būna trumpalaikis. Jų metu rinkos sureaguoja karštai, tačiau vėliau grįžta prie esmės, tai yra prie fundamentų.
Šį kartą pagrindinis klausimas investuotojams lieka tas pats, ar geopolitinė įtampa taps ilgalaikiu energijos kainų šoku, ar tik laikinu rinkų susvyravimu. Nors kol kas vis daugiau signalų rodo, kad fundamentali ekonomikos kryptis, kuri yra pagrįsta augimu, mažėjančia infliacija ir stabilizuojančia pinigų politika, išlieka nepakitusi.
Kol pasaulio svarbiausias naftos regionas lieka karo zonoje, investuotojams teks gyventi su didesniais svyravimais finansų rinkose. O centriniams bankams - spręsti vieną sudėtingiausių pastarojo dešimtmečio klausimų: kaip kovoti su infliacija nepaskandinant ekonomikos augimo. Tad vargu ar greitu metu pamatysime ir reikšmingus centrinių bankų veiksmus palūkanų kėlimo kryptimi.
