Asmeninis archyvasNors metai – nauji, tačiau situacija Baltijos šalių didmeninėse elektros rinkose išliko tokia pat kaip ir pernai. Lyginant su gruodžiu, sausį elektros kainos mažėjo vos 0,35 proc. ir nusistovėjo ties 10,81 ct/kWh žyma. Jei žiema nepateiks staigmenų, labai tikėtina, kad panaši tendencija tęsis ir artimiausiu metu. Pažvelkime detaliau, kuo Baltijos šalių elektros rinkos gyveno šių metų pradžioje.
Sumažėjusi paklausa ir efektyvi gamyba
Vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje sausį buvo 10,71 ct/kWh (su PVM). Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 21,74 ct/kWh (su PVM). Kainų stabilumą lėmė kelios esminės priežastys.
Pirmiausia, šį sausį elektros paklausa, lyginant su įprastos šaltos žiemos mėnesiais, buvo nežymiai sumažėjusi. Tam įtakos turėjo ne tik šventinis periodas, bet ir švelnūs, santykinai šilti orai. Kadangi elektros poreikis patalpų šildymui tuo laikotarpiu kiek sumenko, atitinkamai sureagavo ir kainų kreivė – ji išliko stabiliame lygyje. Pavyzdžiui, 2024-ųjų pradžioje, kai vyravo šalčiai, vidutinė savaitės kaina siekė net ~24 ct/kWh (su PVM).
Kita svarbi priežastis, padėjusi išlaikyti stabilias elektros kainas – efektyvi vietinė elektros energijos gamyba. Čia didžiausias nuopelnas tenka vėjo parkams – jie pirmosiomis mėnesio savaitėmis stabiliai gamino bent po 100 GWh elektros, o bendrai per mėnesį sugeneravo 430 GWh žaliosios energijos. Savo ruožtu saulės elektrinės pridėjo 19 GWh, hidroelektrinės – 80 GWh. Bendrai nacionaliniu mastu sausį pagaminta 860 GWh elektros energijos, tuo metu bendras šalies suvartojimas sudarė 1 140 GWh.
Naši vietinė gamyba užtikrino, kad mažiau elektros reikėjo gaminti brangioms šiluminėms elektrinėms arba ją importuoti. Palankūs orai ir sumažėjusi paklausa lėmė, kad šiuo metu Lietuvoje turime istoriškai žemas elektros kainas žiemos laikotarpiu.
Baltijos šalių laukia istorinis momentas
Visos Baltijos valstybės yra itin glaudžiai susijusios, tad nieko keisto, kad sausį situacija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo panaši. Pirmąjį šių metų mėnesį didmeninė elektros kaina Latvijoje siekė 11.22 ct/kWh (su PVM), Estijoje – 11.21 ct/kWh (su PVM).
Nepaisant šio panašumo, nežymų kainų skirtumą tarp Lietuvos ir likusių Baltijos šalių daugiausia lėmė vėjo generacija, kuri pirmomis mėnesio savaitėmis Lietuvoje buvo efektyvesnė. Dėl to, pavyzdžiui, gruodžio 30 – sausio 5 dienomis Lietuvoje elektra buvo maždaug 10 Eur/MWh žemesnė nei kaimyninėse šalyse.
Baltijos šalys ruošiasi istoriniam momentui. Jau vasario 8–9 dienomis atsijungsime nuo Rusijos kontroliuojamo energetinio BRELL žiedo ir įvyks sinchronizacija su žemynine Europos dalimi.
Tačiau vartotojams dėl to jaudintis nereikėtų – didelių pokyčių nepajusime, ypač jei pasirinktas fiksuotos kainos planas. Kintamos kainos planų savininkams elektra gali trumpam pabrangti, tačiau prognozuojamas itin nedidelis pokytis. Tai truks tik tol, kol rinka prisitaikys. Visgi, elektros paklausa ir vietinė gamyba ir toliau išliks pagrindiniais veiksniais, turinčiais įtakos galutinėms elektros kainoms.
Žiemos nežada, bet staigmenų tikimybės neatmeskime
Žiemos vidurys labiau primena vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį. Ir bent kol kas sinoptikai atšiaurių orų nežada. Ilgalaikės meteorologų prognozės rodo, kad vasario pirmoje pusėje oro temperatūra bus iki 3 °C aukščiau normos, o kritulių kiekis – iki 50 proc. mažesnis nei daugiametis vidurkis.
Energetikos sektorius šaltos žiemos, panašu, jau irgi nesitiki. Štai gamtinių dujų vidutinė kaina Nyderlandų TTF prekybos taške sausį buvo 48.09 Eur/MWh. Artimiausiems mėnesiams ateities sandorių kaina taip pat sukasi ne daugiau 50 Eur/MWh ribos, o tai indikuoja apie stabilias nuotaikas rinkoje.
Jei visos šios prognozės ir prielaidos pasitvirtins, labai tikėtina, kad ir paskutinį žiemos mėnesį turėsime panašią situaciją kaip 2024-ųjų pabaigoje ar šių metų pradžioje, kai elektros kainos nusistovėjo ties 10–11 ct/kWh (su PVM) riba.
Visgi pernelyg atsipalaiduoti dar nereikėtų. Žiema kone kasmet iškrečia pokštų ir pateikia nemalonių staigmenų. Niekas negali paneigti, kad pavasarį sulauksime sniego ir šalčių, o tai būtų šioks toks impulsas elektros kainoms augti.
Lina Valiulytė-Vaišvilienė yra „Enefit“ rizikų valdymo ekspertė
