Asmeninis archyvasNesibaigiantys ir net, atrodo, aštrėjantys D. Trumpo komentarai apie JAV norą besąlygiškai perimti Grenlandijos kontrolę dažniausiai motyvuojami nacionalinio saugumo interesais, pirmiausia siekiant užsitikrinti Arkties regiono kontrolę, spręsti logistikos ir infrastruktūros klausimus. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Ne mažiau svarbūs yra ir ekonominiai motyvai.
Grenlandijos vaidmuo pasaulio ekonomikoje
Grenlandija yra labai mažas ekonominis subjektas pasaulio mastu: jos metinis BVP siekia apie 22,9 mlrd. Danijos kronų (apie 3,2 mlrd. JAV dolerių), o gyventojų skaičius – maždaug 60 000. Verta paminėti ir salos plotą, kuris viršija 2,16 mln. kv. km. Tai yra apie 30 kartų daugiau nei Lietuvos plotas ir daugiau nei bet kurios Europos Sąjungos valstybės teritorija.
Ekonomika daugiausia priklauso nuo žuvininkystės sektoriaus (apie 90 proc. eksporto) ir dotacijų iš Danijos, kurios siekia apie 4,1 mlrd. Danijos kronų (apie 615 mln. JAV dolerių) per metus. Tai sudaro apie 20 proc. Grenlandijos BVP. Tai reiškia, kad Grenlandijos ekonomika smarkiai priklauso nuo vieno sektoriaus ir išorinių dotacijų, o ne nuo diversifikuoto pramonės pagrindo. Tokia struktūra rodo, kad kol kas ekonomika neturi solidaus pagrindo staigiam augimui be didesnių investicijų.
Retieji elementai kaip ekonominis magnetas
Svarbiausia Grenlandijos ekonominė perspektyva slypi ne žuvininkystėje, bet po ledu esančiuose retųjų elementų rezervuose: 25 iš 34 Europos Komisijos pripažintų kritinių elementų yra aptikti Grenlandijoje. Tai reiškia, kad ši teritorija turi milžinišką potencialą eksportuoti šiuos elementus, reikalingus aukštųjų technologijų gamybai.
Grenlandija turi mažiausiai 1,5 mln. tonų retųjų žemės elementų (REE), kurių rezervai yra vieni didžiausių pasaulyje (8–10 vieta pasaulyje), nors šiandien dėl aplinkosaugos reikalavimų ir vietinės politinės opozicijos komercinė gavyba dar nevykdoma. Palyginimui, Kinija valdo apie 44 mln. tonų REE rezervų – gerokai daugiau nei bet kuris kitas regionas – ir pagamina daugiau nei pusę pasaulinės produkcijos (apie 270 000 t per metus), kai JAV gamina apie 45 000 t per metus.
Šios žaliavos yra esminės elektrinių automobilių varikliams, vėjo turbinų magnetams, baterijoms, puslaidininkiams ir gynybos pramonei. JAV ir ES laiko retuosius žemės elementus strateginiais ištekliais, nes jų kontrolė reiškia technologinę autonomiją.
Ekonominė logika už saugumo naratyvo
Nors Grenlandijos ekonomika šiandien yra nedidelė, jos retųjų elementų potencialas gali būti svarbus globalioms pramonės grandinėms. Jei būtų pradėta komercinė šių elementų gavyba, tai pareikalautų didelių investicijų į infrastruktūrą (uostus, energetiką, transportą), o tai savaime kurtų ekonominį impulsą vietinei ir tarptautinei ekonomikai bei neštų didelę finansinę naudą tiesioginiams šių projektų vystytojams.
Retųjų elementų nepriklausomybė nuo Kinijos tiekimo galėtų sumažinti importo riziką JAV ir ES pramonėje, ypač aukštųjų technologijų ir gynybos sektoriuose. Nors šiuo metu retųjų elementų gavybos Grenlandijoje nėra, didžiulis rezervų potencialas turi reikšmingą strateginę ekonominę vertę, panašiai kaip naftos rezervai pasaulio energijos rinkose. JAV analitikai net yra skaičiavę, kad Grenlandijos žinomų išteklių vertė pagal tam tikrus metodus galėtų siekti trilijonus dolerių, nors realus išgavimas greičiausiai būtų gerokai mažesnis.
Dabartinė situacija
Tačiau realybė tokia, kad Grenlandijos retųjų elementų pramonė praktiškai dar neegzistuoja: infrastruktūra yra labai menka, klimatinės ir geografinės sąlygos – ekstremalios, trūksta specialistų, o logistikos grandinės nėra išvystytos. Be to, net svarbūs projektai yra blokuojami dėl aplinkosauginių ir politinių priežasčių. Pavyzdžiui, urano turintis Kvanefjeld retųjų elementų projektas buvo uždraustas vietos valdžios sprendimu dėl radiacijos baimių ir vietos gyventojų pasipriešinimo.
Tai reiškia, kad nors ekonominė logika – diversifikuoti tiekimo grandines ir investuoti į retuosius išteklius – yra aiški, realūs rezultatai gali būti pasiekti tik po dešimtmečių, kai bus sukurta reikšminga gamyba ir infrastruktūra.
Išvados
JAV geopolitiniai sprendimai Arkties regione yra nulemiami ne tik karinių ir nacionalinio saugumo interesų, bet ir strateginio ekonominio planavimo, kuriame svarbiausi yra ilgalaikis retųjų išteklių saugumas, technologinės nepriklausomybės stiprinimas, tiekimo grandinių diversifikavimas ir naujų logistinių kelių Arkties regione formavimas.
Grenlandijos ekonomika šiandien yra maža ir priklausoma nuo Danijos dotacijų, tačiau turimi 1,5 mln. tonų retųjų žemės elementų rezervai ir 25 kritiniai mineralai suteikia strateginę ekonominę vertę, kuri ateityje gali tapti reikšminga tiek JAV, tiek platesnėms pramonės grandinėms. Vis dėlto šis potencialas kol kas išlieka teorinis ir ilgalaikis, nes tam reikia infrastruktūros, technologijų, politinio sutarimo ir vietos gyventojų pritarimo pradėti gavybą.
Tomas Karpavičius yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto ekonomistas, ekspertas
