Asmeninis archyvas„Tai pasiduodi?“ – vienas per kitą klausinėjo kolegos, kai pranešiau apie sprendimą išeiti iš darbo mokykloje. „Per sunku? Neištvėrei? Pervargai?“ – pasipylė teiginių lavina. Suprantu – mano pasirinkimas matomas kaip silpnumo ženklas, o ne branda keisti ar eiti nauju keliu. Aplinka stebisi mano požiūriu, kad sprendimas – mano rankose, tad tiek už asmeninius pasirinkimus, tiek už savo profesinę kelionę esu atsakinga pati.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Ši istorija man nutiko dirbant mokykloje. Ar tai nišinė ar masinė problema? Esu tikra, kad pavyzdžių, kai aplinka nusprendžia už jus, rastumėte kiekvienas. Visi jie – apie žmogaus laisvę ir galią spręsti. Net jei ir galvojame, kad sprendimus priimame patys, dažnai juos suformuoja minia. Jai visiškai nesvarbi autentiška žmogaus būtis.
Į problemą pirmiausia pažvelkime iš savo pačių perspektyvos. Užduokime sau keletą refleksinių klausimų, leisiančių persvarstyti savo sprendimus. Ar turiu drąsos pasirinkti, iš ko perku prekes ir paslaugas? Ar balsuoju rinkimuose? Jei taip, ar darau tai sąmoningai, ar mane veikia aplinka? Ar drąsiai išreiškiu savo pasirinkimą, net jei kitiems jis atrodo keistas? Jei draugai važiuoja atostogauti į užsienį, o aš noriu pasilikti Lietuvoje, kokį sprendimą priimu? Kokie jūsų atsakymai į šiuos klausimus ir kokią įtaką jiems turi kiti žmonės? Ar, kitiems brukant savo nuomonę, turite drąsos pasirinkti pagal savo tikslus ir poreikius? Apskritai ar žinote, ko norite jūs?
