Asmeninis archyvasBirželis ir liepa bus ypač reikšmingi vadinamajame Briuselio burbule, kai po Europos Parlamento (EP) rinkimų bus sprendžiama dėl naujosios ES vadovybės, o kartu ir ateinančių penkerių metų darbotvarkės. Blogiausia, kas gali nutikti, – sprendimai įstrigs. Vykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, ES ekonomikai stagnuojant, tai būtų blogiausias scenarijus.
Maža to, nuo liepos 1-osios ES pirmininkaus Vengrija, kuri Briuselį vadina didžiuoju blogiu, nors labai mėgsta jo pinigus, ir ne kartą stabdė bendrus šalių narių sprendimus. Beveik nėra abejonių, kad kitas pusmetis bus tam tikras „poilsis“ Ukrainos kelyje į ES, ir gali būti, kad daugiau nebus ir ES sankcijų Rusijai paketų (gegužę vengrai jau braukė 14-ojo sankcijų paketo ambicijas).
Kitas veiksnys – EP rinkimų prognozės rodo, kad gan stipriai pasikeis jo sudėtis (Lietuvos atstovams nelabai taikoma). EP valdžią jau ne pirmą dešimtmetį dalijasi centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP), socialistai ir liberalai iš „Atnaujinkime Europą“. Taip pat didelę įtaką EP darbotvarkei turėjo ir žalieji. Bet dabar apklausos rodo, kad žalieji ir liberalai gali būti nušluoti kraštutinės dešinės partijų – Identiteto ir demokratijos (ID) ir Europos konservatorių reformistų (ECR) frakcijų, kurios simpatizuoja Vengrijos premjerui Viktorui Orbánui.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Tad rinkimai gali pakeisti EP valdžios struktūrą. EPP, kuri turėtų vos ne mažiausiai nukentėti nuo kraštutinės dešinės bangos, neatmeta galimybės, kad gali sudaryti koaliciją su kraštutine dešine. Tokio varianto neatmetė ir antrosios Europos Komisijos pirmininkės kadencijos EPP vardu siekianti Ursula von der Leyen.
Prieš penkerius metus iš niekur atsiradusią U. von der Leyen EP patvirtino labai menka balsų persvara (383 palaikė, 327 balsavo prieš ir 22 nedalyvavo). Šį kartą taip gali nepasisekti. U. von der Leyen sulaukia kritikos tiek iš kairės, tiek iš dešinės ir net bendražygių EPP. Jai nuolat primenamas „Pfizergeitas“, kai ji asmeniškai tarėsi dėl vakcinų nuo koronaviruso pirkimo su farmacijos milžinės „Pfizer“ vadovybe. Ji kritikuojama, kad per daug nusileidžia Vengrijos premjerui V. Orbánui, kuris kaltina EK pirmininkę per didele galia ir įtaka.
Lietuviškų pavardžių negirdėti, nebent G. Landsbergis, kuris gerai žinomas Briuselyje ir gegužę sužibėjo apsilankęs Tbilisyje, svajoja tapti ES diplomatijos vadovu.
Nors U. von der Leyen laikoma pagrindine kandidate į EK vadovus, tai visai nereiškia, kad jai pasiseks. Tuoj po EP rinkimų Briuselyje birželio 17 d. įvyks neformalus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdis, kuriame bus tariamasi dėl EK pirmininkės likimo. Birželio 27 ir 28 d. vyksiančiame EVT posėdyje turėtų būti priimtas galutinis sprendimas. Prieš penkerius metus visi EP partijų kandidatai buvo atmesti (Dalios Grybauskaitės kandidatūra, beje, buvo svarstyta, bet nustumta į šalį), todėl ir šį kartą gali išlįsti visai netikėtas zuikis iš EVT skrybėlės. Sprendimui dėl EK vadovo, kaip minėta, darys įtaką rinkimų rezultatai, nes kad kokie galingi būtų ES valstybių lyderiai, EP gali paprasčiausiai nepatvirtinti jų pasirinkto EK vadovo.
Be kita ko, per EVT posėdį birželį bus tariamasi ir dėl kitų dviejų svarbių ES pozicijų. Mažai abejonių, kad ir EVT pirmininkas Charles’is Michelis, ir ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis neliks antrai kadencijai. Dėl kandidatų į jų postus jau ne vienas mėnuo netyla spekuliacijos. Vardinti nuo Ispanijos iki Estijos premjerų. Lietuviškų pavardžių negirdėti, nebent užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris gerai žinomas Briuselyje ir gegužę sužibėjo apsilankęs Tbilisyje, svajoja tapti ES diplomatijos vadovu. Tačiau pirmasis iššūkis tektų namie – susitarti su prezidentu Gitanu Nausėda, su kuriuo santykiai, diplomatiškai pasakius, nėra geriausi. Kitas kintamasis – kada EP patvirtins EK vadovą. Kol kas planuojama, kad į pirmą sesiją išrinkti europarlamentarai susirinks liepos viduryje, bet EK pirmininką, skirtingai nei prieš penkerius metus, planuojama tvirtinti tik rugsėjį.
Tik jį ar ją patvirtinus, šalys narys pradės teikti savo kandidatus į EK. Tuo metu Lietuvoje jau virs Seimo rinkimų aistros, bet rezultatų prognozės dabartiniams valdantiesiems nieko gero nežada. Taigi, jei prezidentas užsispirtų, jis galbūt galėtų sulaukti naujos valdančiosios daugumos ir sutarti dėl jos kandidato į EK.
Net ir išsprendus vidaus politikos iššūkius, G. Landsbergis susidurs su tradiciniu Briuselio požiūriu „nereikia kelti bangų“. Būtent dėl to maža tikimybė, kad Estijos premjerė Kaja Kallas bus paskirta EVT vadove (ir netapo NATO generaline sekretore) arba, kaip sakė vienas ES diplomatų, mums nereikia vadovų, kurie pusryčiams valgo rusus.
Gegužės mėnuo Briuselyje atrodė apimtas keistos tylos tarsi prieš audrą. Tikėtina, kad po birželio 6–9 d. EP rinkimų audra įsisiautės.
Evaldas Labanauskas yra IQ biuro Briuselyje vadovas
