Asmeninis archyvasInvestuotojus šiomis dienomis privertė sunerimti dvi žinios – kinų DI startuolio pasiekimai ir D. Trumpo realybe virstantys pažadai dėl muitų pagrindinėms prekybos partnerėms. Pirmoji žinia gerokai apmalšino investuotojų entuziazmą dėl JAV technologijų milžinių perspektyvų, o antrosios atgarsiai jau spėjo nuvilnyti per visą pasaulį paveikdami įvairių rinko akcijų kainas. Tarp labiausiai nukentėjusių atsidūrė automobilių gamintojų akcijos.
Staigmeną pateikęs DI startuolis iš Kinijos
Nors praėjusių metų pabaigoje netrūko prognozuojančių dar vienus gerus metus su DI technologija susijusioms JAV įmonėms, kortas sumaišė kinų startuolis „DeepSeek“, kuris pristatė efektyvesnį ir gerokai pigesnį DI modelį bei suteikė atvirą prieigą prie savo produkto visiems norintiesiems.
Panašu, kad „DeepSeek“, pristatydamas savo DI modelį, pademonstravo, jog jų treniravimas ir tolesnis panaudojimas gali būti kur kas mažiau kompiuteriniams resursams imlus procesas. Vadinasi, artimiausioje ateityje DI technologijos plėtrai gali reikėti mažiau lustų, mažiau duomenų centrų ir mažiau energijos.
Viena vertus, tai gera žinia šios technologijos perspektyvoms – ją ištobulinti ir pradėti taikyti kasdienybėje turėtų būti pigiau. Kita vertus, su ja tiesiogiai susijusioms įmonėms kaip „Nvidia“, kuri gamina DI plėtrai reikalingus lustus, tai prastesnė žinia – jos produkcijos paklausa gali būti gerokai mažesnė nei prognozuota iki šiol. Dėl to nieko nuostabaus, kad pasirodžius žiniai apie „DeepSeek“ pasiekimus, „Nvidia“ akcijos kaina smuko apie 17 proc., o bendrovė prarado apie 600 mlrd. JAV dol. savo vertės.
Ši žinia sausio paskutinėmis dienomis sukėlė platesnio masto išsipardavimą JAV technologijų sektoriuje, o jį geriausiai atspindintis indeksas „Nasdaq 100“ per dieną neteko daugiau kaip 3 proc. savo vertės. Investuotojai buvo priversti pakoreguoti prielaidas dėl tolesnės DI plėtros ir to įtakos JAV ir pasaulio technologijų sektoriui.
D. Trumpo pažadai dėl muitų virsta realybe
Prieš praėjusį savaitgalį naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, panašu, be jokių atidėliojimų ėmėsi įgyvendinti savo rinkimų pažadus ir prakalbo apie nuo vasario 4 d. įvedamus 25 proc. importo tarifus prekėms iš šalių kaimynių Kanados ir Meksikos, taip pat papildomą 10 proc. tarifą prekėms iš Kinijos.
Šis pareiškimas sukėlė daug triukšmo visame pasaulyje, į kurį reagavo ir kitų šalių lyderiai, ir investuotojai. Ateities sandoriai Azijos ir Europos rinkose rodė kelis proc. siekiančią indeksų korekciją, euras dar labiau susilpnėjo JAV dol. atžvilgiu. Per pastarąsias dvi savaites euras atpigo dar 0,52 proc. prieš JAV dol., jo santykis prekyboje siekė 1,03 JAV dol.
Kalbos apie importo tarifus itin paveikė automobilių gamintojų akcijų kainas, nes tai yra viena pagrindinių importo prekių į JAV. Taip pat nemažai automobilių gamyboje naudojamų detalių importuojama iš Meksikos, o planuojami muitai neabejotinai paveiktų automobilių gamybos savikainą pačiose JAV.
FED nepaiso spaudimo ir nemažina palūkanų
Federalinis rezervų bankas (FED) 2025 m. sausį nesumažino bazinių palūkanų, nepaisant D. Trumpo užuominų, kad palūkanos yra pernelyg aukštame lygyje. Federalinis atvirosios rinkos komitetas vienbalsiai nubalsavo už tai, kad palūkanų norma būtų palikta 4,25–4,5 proc. rėžyje. Toks sprendimas priimtas didėjant neužtikrintumui dėl infliacijos trajektorijos, o FED nori išlaikyti tam tikrą stabdį ant ekonomikos ir taip slopinti infliaciją iki 2 proc. tikslinio lygio.
Minėti D. Trumpo importo muitai gali tapti dar vienu infliacijos šaltiniu artimiausioje ateityje, į kurį gali tekti atsižvelgti FED. Dėl to šių metų bazinių palūkanų trajektorija tampa mažiau nuspėjama.
JAV ekonomikos augimas praėjusių metų spalio-gruodžio mėn. sudarė 2,3 proc. ir atitiko prognozes. Beje, asmeninės vartojimo išlaidos paaugo 4,2 proc. – sparčiausiu tempu nuo metų pradžios, kas galbūt signalizuoja apie išankstinį vartotojų pasirengimą didesniems importo tarifams.
Sausio 31 d. rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ pakilo 1,18 proc., „S&P 500“ sumažėjo 0,14 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ nukrito 0,65 proc.
Europoje – palaipsniui mažėjančios palūkanos
Euro zonos BVP praėjusių metų spalio-gruodžio mėn. stagnavo, o didžiausios ekonomikos buvo linkusios trauktis. Vokietijos ekonomika per minimą laikotarpį smuko 0,2 proc., o Prancūzijos – 0,1 proc. Italijos ir Austrijos ekonomikų augimas buvo nežymus, o Ispanijoje užfiksuotas 0,6 proc. augimas.
PMI tyrimo duomenimis, 2025 m. pradžioje vėl išaugo verslo aktyvumas euro zonoje. Tačiau augimas buvo nedidelis vyraujant nuolatinei silpnai paklausai. Veiklos pagerėjimo ženklai lėmė užimtumo stabilizaciją darbo rinkoje. Tai turėtų sumažinti susirūpinimą, kad euro zona artėja prie smarkesnio nuosmukio, ir leisti ECB toliau tęsti atsargią savo palūkanų mažinimo politiką.
Tikėtina, kad ECB toliau laikysis nuosaikaus bazinių palūkanų mažinimo scenarijaus ir ateinančiuose susitikimuose jas mažins po 0,25 proc. punkto bei antroje metų pusėje priartės ar pasieks neutralų 2 proc. lygį. Aišku, sumaišties gali įnešti JAV taikomi importo tarifai, o apie jų poveikį dar praėjusį mėnesį įspėjo ECB prezidentė Christine Lagarde. Jos teigimu, tarifai gali atsiliepti pasaulinei prekybai ir apsunkinti euro zonos atsigavimą.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, sausio 31 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 2,99 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 3,5 proc. aukščiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas paaugo 1,8 proc., o baltiškasis „OMX Baltic Benchmark“ per dvi savaites padidėjo 1,9 proc.
Žaliavų rinkose laukiama tarifų efekto
Investuotojai žaliavų rinkose nuo energijos iki metalų yra nusiteikę trikdžių bangai, kurią gali lemti D. Trumpo administracijos sprendimai. Naftos kainas gali paveikti tarifai Kanadai, kuri yra didžiausia naftos tiekėja JAV. Šios šalies Vidurio Vakarų regione įsikūrusios perdirbimo įmonės priklauso nuo importo iš Kanados. Tarifai galėtų lemti laikiną benzino kainų padidėjimą JAV vartotojams. Tuo metu plataus pobūdžio tarifai kitoms šalims gali mažinti pasaulinę žaliavų paklausą.
„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 4,3 proc. žemiau ir siekė 75 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina mažėjo 4,3 proc. iki 72 JAV dol. už barelį. Aukso kaina padidėjo 3,3 proc. iki 2 798 JAV dol. už unciją.
Matas Laukevičius yra „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas
