Arnas BalčiūnasNeįsivaizduoju, kas turėtų nutikti ir į ką Europoje reikėtų kreiptis, norint išgirsti nors vieną sakinį su realiu, aktualiu turiniu politinės krizės kontekste. Paklausta, ar Grenlandijos atveju galiotų ES sutarties straipsnis, apibrėžiantis pagalbą agresijos atveju, Ursula von der Leyen pasiūlė tokią citatą: „Yra daugybė spekuliacijų apie tai, kas turėtų būti daroma, kas galėtų būti daroma, kas galimai bus daroma.“ Gal reikėtų pabandyti ją išjungti ir iš naujo įjungti? Kartais suveikia.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Žvelgdamas į vieną po kito įspūdingas antraštes kepantį Donaldą Trumpą, turėčiau būti atsargesnis su norais, bet sterili Europos lyderių retorika yra blogiau nei stačiokiškas D. Trumpo naglumas. Nors D. Trumpas dažnai pasako kokią nors absurdišką nesąmonę, bent jau akivaizdu, kad kalba žmogus. Norint išlaikyti politinį subjektiškumą besikeičiančioje tarptautinėje sistemoje, Europai irgi reikia rasti bent vieną žmogų – savo Trumpą ar Trumpę.
U. von der Leyen savo citata parodo absoliutų nenorą prisiimti asmeninės atsakomybės. Reikėtų pagalvoti prieš užimant tokį svarbų postą. Galite sakyti, kad U. von der Leyen mandatas yra kitoks nei D. Trumpo, bet nėra prasmės apie tai kalbėti – koks skirtumas, kas suteikia teisę būti prie stalo, jei vis tiek nieko nepasakai? Kai visi aplink kalba garsiai, jiems nutraukti reikia drąsos – žmogaus, kuris galėtų kalbėti rizikuodamas savo reputacija, postu, gal net karjera. U. von der Leyen nėra tas žmogus.
Jei negalime tikėtis politinės lyderystės iš Europos Komisijos, tai kas trukdo didiesiems žemyno žaidėjams? Sulaukėme jų žodžių, tik ne tokių, kokių norėjome, – Europos atsakas į D. Trumpo ir jo administracijos žodžius nuskambėjo panašiai kaip iš baliono išleidžiamas oras: paskelbėme, kad netoleruosime grasinimų, palaikysime Danijos suverenumą. Aš asmeniškai norėčiau paskelbti, kad netoleruoju žiemos ir palaikau vasarą. Emmanuelis Macronas vienintelis parodė ryžtą imtis veiksmų, tačiau jo pozicija šalies viduje neleidžia tikėtis, kad geras pavyzdys užkrės kitus.
Europai ne tik reikia savo D. Trumpo, jis turi būti geresnis už originalą.
Norvegų mokslininkė Gunn Enli sako, kad populistų sėkmę krizinėse situacijose galima bent iš dalies paaiškinti jų gebėjimu elgtis autentiškai, kad ir kaip tai atrodytų. Gamyklos darbuotojo paklaustas apie Jeffrey Epsteino dokumentus, D. Trumpas gali tiesiog parodyti vidurinį pirštą, ir tai bus visiems suprantama. Europos lyderiai nori atrodyti solidūs ir patys apriboja savo raiškos formas. Tai veikia, kai politinė situacija yra gera – nieko nepasakydamas nesuteiki progos oponentams piktintis. Vis dėlto dabartiniame chaose nei U. von der Leyen, nei Mette Frederiksen, nei Friedrichas Merzas negali įtikinti žmonių, kad kalba iš širdies. Jiems baisu, pasaulis yra ne toks, prie kokio jie pripratę, o pasirodyti pažeidžiami jie negali.
D. Trumpas laimėjo kovą dėl viešojo diskurso Europoje ne dėl to, kad yra labai daug norinčių jo klausytis, bet dėl to, kad jam nebuvo prieš ką žaisti. Jo pergalė buvo techninė, varžovas tiesiog nepasirodė. Dabar jau viskas, nori nenori, patogu nepatogu, baisu nebaisu, bet kai susirankiosime save ir grįšime į žaidimą, taisyklės jau bus kitokios ir mums neparankios. Europai ne tik reikia savo D. Trumpo, jis turi būti geresnis už originalą.
2026 m. toks neatsiras. Vietinių ir regioninių valdžių rinkimai Vokietijoje ir Prancūzijoje tik dar labiau susilpnins F. Merzo ir E. Macrono pozicijas. Iš Ispanijos ir taip nieko nesitikime, bet ten regioniniai rinkimai parodys, kad Pedro Sánchezo pozicija yra dar blogesnė nei iki šiol. Net Giorgia Meloni Italijoje gali tikėtis rimto testo, nors ir šiaip nerodo didelės iniciatyvos kalbėti Europos vardu. Švedijoje yra rimtesnių problemų, o Lenkijos prezidentas sausį tiesiogiai atidavė Vladimiro Putino režimo klausimą D. Trumpui per interviu su BBC, čia ir baigiasi didelių ir didesnių sąrašas.
*****susije*****
Matyt, bent jau iki 2027 m. vidurio teks toliau dreifuoti. Tai nereiškia, kad Europa nesiims pokyčių. Į visą esamą Europos saugumo infrastruktūrą žlugdančius veiksmus neįmanoma nereaguoti. Esu įsitikinęs, kad po ramiu paviršiumi vanduo kaista. Šiuo metu yra dedamos visos diplomatinės pastangos, kad situacija nepablogėtų, bandoma sukurti pajėgumus, kurie yra būtini JAV pasitraukimo atveju. Europa tiesiog nespėja reaguoti, JAV tempas yra per greitas, o tempą galinčių pakeisti šiuo metu neturime.
Geroji dalis ta, kad ne tik Europa reaguoti nespėja. Per kelias savaites vienas diktatorius buvo supakuotas savo vadovaujamų karinių pajėgų bazėje, kitas diktatorius pradėjo dairytis apartamentų Maskvoje, kol jo valstybinis aparatas iš inercijos naikino piliečius, iš trečio tiesiog atėmė tanklaivį. Sutikdamas daug pasipriešinimo šalies viduje, JAV prezidentas rado paprastą būdą patenkinti savo ego užsienio politikoje.
Galvoti apie tai, kaip tvarkytis su chaosu, yra labai svarbu, tačiau reikėtų išmokti galvoti ir kalbėti tuo pat metu.
Dominykas Kaminskas yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas
