Asmeninis archyvas„Ši Vyriausybė netgi pajėgesnė nei buvusi“, – pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės vadovas kiek paskubėjo ir būtų galėjęs parinkti stipresnį epitetą, nes tuo metu jis kalbėjo apie ne visos sudėties Vyriausybę, kuriai dar trūko „Nemuno aušros“ deleguotų teisingumo ir aplinkos apsaugos ministrų. Gal, sulaukęs jų, prezidentas būtų galėjęs devynioliktąją Vyriausybę pavadinti skambiau, pavyzdžiui, „svajonių komanda“ – G. Nausėdai patinka ir krepšinis, ir skambūs pasakymai. Bet pastumkime ironiją į šalį.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Palyginti naujajai ir buvusiai Vyriausybei prireiks laiko – žurnalas IQ Gintauto Palucko ministrų kabinetą įvertins šiam pasiekus pusiaukelę 2026-ųjų pabaigoje, kaip jau ne kartą ir ne du darė su buvusiais ministrų kabinetais nuo tamsių ir sunkių 2010-ųjų, kai krizės sukaustytos Lietuvos ministrų kabinetui vadovavo Andrius Kubilius.
Ir jo, ir visos kitos po to šalį valdžiusios Vyriausybės priėjo pusiaukelę ir net finišą, bet G. Paluckas tokios garantijos neturi. Pasirinkę į koalicijos partnerius „Nemuno aušrą“ socialdemokratai subūrė solidžią 86 narių daugumą Seime, bet tai nėra stabilumo garantas.
Tyčia ar ne, bet Remigijus Žemaitaitis ir jo „Nemuno aušra“ jau pateikė ir ateityje parūpins žiniasklaidai skandalų, kurie siūbuos naujosios valdžios valtį. Ir kritiniu momentu taps R. Žemaitaičiui iškeltos bylos, kurioje jis kaltinamas neapykantos skatinimu ir kurstymu prieš žydų tautą, verdiktas. Nepalankus teismo sprendimas beveik garantuotai sukels politinę krizę. Socialdemokratai nenorės nei griauti koalicijos, nei likti joje su teistu veikėju. Gali nepavykti ir planas išardyti pačią „Nemuno aušrą“ ir su demokratais išsidalinti jos narius. R. Žemaitaičio ir jo partijos reitingai kyla ir, ką gali žinoti, galbūt 2025-aisiais ji taps populiariausia politine jėga su gerokai didesnėmis nei dabar ambicijomis.
Keistoka yra ir prezidento pozicija netvirtinti „Nemuno aušrai“ priklausančių politikų į ministrus. Žinoma, teismo laukiančiam R. Žemaitaičiui nėra vietos Vyriausybėje. Bet įsileidus partiją, kad ir kaip ją vertintume, į valdančiąją daugumą, reikėtų suteikti jai galimybę ir prisiimti atsakomybę, o ne dangstytis už vadinamųjų technokratų nugarų. Pati partija nėra teisiama ar nuteista praeityje, kuo negalėtų pasigirti net pats premjeras G. Paluckas.
D. Šakalienė net sugebėjo įrodyti, kad, jei be perstojo kartosi žodį „cukrus“, pajusi saldumą burnoje.
Naujojo ministrų kabineto sudėtis ir kaip jis buvo formuojamas tik patvirtina, kad socialdemokratai, kaip ir dauguma kitų partijų ir viešasis sektorius apskritai, išgyvena sunkią ne tik asmenybių, bet ir kadrų krizę. Taip, jie turi Juozą Oleką, kuris galėjo pretenduoti ir į premjero, ir į sveikatos apsaugos, ir į krašto apsaugos ministro pareigas.
Bet daugelis ministrų buvo renkamasi vienas iš vieno, be jokios vidinės konkurencijos. Dovilė Šakalienė net sugebėjo įrodyti, kad, jei be perstojo kartosi žodį „cukrus“, pajusi saldumą burnoje. Ji nuolat įtikinėjo, kad turi tapti krašto apsaugos ministre, ir ministerijos durys iš karto buvo atvertos.
Švietimas ir sveikatos apsauga yra dvi sritys, kuriomis labiausiai nusivylę Lietuvos gyventojai ir laukia esminių pokyčių. Situacija iš tiesų tragiška ir, tenka pripažinti, konservatoriai nesugebėjo net rasti atsakymo, kaip sutrumpinti eiles ligoninėse, pakelti švietimo lygį ir užtikrinti, kad artimiausiu metu masiškai netrūktų mokytojų. Ir ne pinigai problema. Jų be jokios svarbios priežasties ir tikslo ištaškoma daug ir mokyklose, ir ligoninėse. Norėtųsi klysti ir tikėtis, kad tai netrukus pasikeis, bet iš naujųjų sveikatos apsaugos bei švietimo, mokslo bei sporto ministrių nebuvo girdėti nei idėjų, net užuominų, kaip jos bent pamėgins spręsti įsisenėjusias problemas.
*****susije*****
Nerimo turėtų kelti ir socialdemokratų kalbos apie didesnę valstybę. Lietuva dabar gerai laikosi, bet čia nedaug politikų nuopelno – tiesiog turime ambicingų verslininkų įvairiausiose srityse. Geriausia politikų pagalba – netrukdyti. „Teltonikos“ istorija, kai žinomas verslininkas Arvydas Paukštys pagrasino nutraukti šimtus milijonų eurų siekiančias investicijas dėl biurokratinių kliūčių valstybės valdomose įstaigose, yra tik vienas iš daugybės įrodymų, kad mums reikia ne didesnės, bet mažesnės, lanksčios ir efektyvios valstybės.
Ar ši Vyriausybė pajėgi tai pasiekti? Atsakymas – kol kas ne. Nuo Vilijos Blinkevičiūtės premjerinio detektyvo iki parodijos su „Nemuno aušros“ teikiamais kandidatais ryškiausias socialdemokratų ir kompanijos valdymo pradžios bruožas – skandalai. Tiesa, su abejotinos reputacijos veikėjais privačiu lėktuvu į Dubajų nuskridusi konservatorių ministrė Monika Navickienė aukštokai pakėlė kartelę, bet G. Palucko ir R. Žemaitaičio tandemas netruks ją peršokti. G. Nausėda teisus, bent jau tuo naujasis ministrų kabinetas atrodo pajėgesnis.
Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius
