BendrovėEuropos Centrinis Bankas (ECB) antrą kartą šiemet sumažino bazines palūkanų normas, kurios dabar siekia 3,5 proc. Atsitraukianti infliacija ir vangus ekonomikos augimas euro zonoje leidžia centriniam bankui atsargiai mažinti bazines palūkanas. Kol kas „vanagų“ stovykla, kuri nori griežtesnės pinigų politikos, dar turi argumentų, lemiančių lėtesnį palūkanų mažėjimą. Vis dėlto permaininga ekonominė aplinka gali stipriai pakoreguoti palūkanų mažėjimo tempą.
Įdomiausia, aišku, ne šis sprendimas, kuris visiškai atitiko rinkų lūkesčius, tačiau kaip keisis palūkanos ateityje. Finansų rinkų dalyviai šiuo metu numato, kad bazinės palūkanos iki metų pabaigos sumažės dar 0,37 proc. punkto. Tai reiškia, kad egzistuoja nemaža tikimybė, jog bazinės palūkanos šįmet bus sumažintos dar du kartus.
Tolesnis palūkanų mažėjimas atsispindi ir tarpbankinėse palūkanose, pavyzdžiui, 6 mėn. EURIBOR rodiklis jau sumažėjo iki 3,3 proc. Kita vertus, daugelis ekonomistų iki metų pabaigos prognozuoja tik vieną sprendimą dėl palūkanų mažinimo. Savo komunikacijoje ECB stengėsi nesuteikti pernelyg daug informacijos apie būsimą palūkanų trajektoriją ir, kaip įprasta, pabrėžė, kad kova su infliacija nebaigta, o tolesni sprendimai priklausys tik nuo naujausių ekonominių duomenų.
Neapibrėžtumas dėl tolesnės pinigų politikos
Bet ECB labai nemėgsta stebinti rinkų. Dažniausiai jau kitą dieną po sprendimo dėl palūkanų mažinimo pasirodo anonimiški „šaltiniai“, kurie leidžia suprasti kur link krypsta valdančiosios tarybos nuomonė. O šiuo atveju rasti balansą bus gana sudėtinga – metinė infliacija siekia 2,2 proc. ir yra itin arti pinigų politikos tikslo. Tačiau labai tikėtina, kad metų gale ji trumpam pakils dėl techninių veiksnių. Šis infliacijos kalniukas tikrai skatins ECB elgtis atsargiai. Kita vertus, ekonominiai rodikliai prastėja, atlyginimų augimas lėtėja, o Vokietija vėl svyruoja ant techninės recesijos ribos – apstu signalų, kad pinigų politika per griežta.
ECB rankas šiek tiek atriša ir JAV Federalinis rezervų bankas (FED), kuris, labai tikėtina, kitą savaitę irgi pradės mažinti palūkanas. Silpna paklausa Kinijoje, nukritusios energijos ir žaliavų kainos taip pat sudaro prielaidas sparčiau mažinti bazines palūkanas euro zonoje ateityje. Vis dėlto jei karšta paslaugų kainų infliacija, kuri dabar siekia 4,2 proc., ir toliau nemažės, ECB gali išlikti atsargus net ir kitąmet.
Šiuo metu tikimasi, kad 2025 m. antroje pusėje bazinės ECB palūkanos priartės prie dviejų procentų. Bet ne kartą matėme, kaip keičiantis ekonominei situacijai ir rinkose vyraujantiems naratyvams, vidutinio laikotarpio lūkesčiai dėl palūkanų normų irgi greitai pasikeisdavo.
Pinigų politikos siurprizai gali sujudinti rinkas
Visų turto klasių vertė bent iš dalies priklauso nuo ateities palūkanų normų trajektorijos. Todėl nepasiteisinus lūkesčiams dėl pinigų politikos finansų rinkos gali jautriai sureaguoti.
Europoje, o ypatingai JAV, obligacijų kainos atspindi lūkestį dėl spartaus palūkanų normų mažinimo. Jei centriniai bankai palūkanas mažins lėčiau, obligacijų kainos kris, o jų pajamingumas augs. Ir priešingai, ekonomikai sušlubavus ir palūkanoms krentant greičiau nei tikimasi, obligacijų kainos dar labiau išaugtų.
Valiutų kursams itin svarbus santykis tarp palūkanų normų skirtingose šalyse. Šiuo metu tikimasi itin greito JAV palūkanų kritimo, kuris yra ne visai realistiškas atsižvelgus į dabartines aplinkybes. Jei FED mažiau kirps palūkanas, bus pagrindo JAV dolerio stiprėjimui vidutiniu laikotarpiu.
Akcijų kainos irgi priklauso nuo bazinių palūkanų. Dabar rinkose vyrauja švelnaus nusileidimo lūkesčiai – infliacija atsitrauks, palūkanos mažės, o ekonomika sulėtės, bet išliks augimo kelyje. Centriniam bankams nepateisinus vilčių, yra rizika, kad akcijų kainos irgi susvyruotų.
Bet kokiu atveju, dabartinė ekonominė situacija lems žemesnes bazines palūkanų normas vidutiniu laikotarpiu. Realiai ekonomikai tai reikš dalinį atokvėpį, nes skolos aptarnavimas taps pigesnis, o daugeliui verslų ir gyventojų palūkanų nuokrypiai ketvirčiu procentinio punkto esminės įtakos nepadarys. Bet palūkanų politikos siurprizai gali turėti didesnės įtakos finansinio turto kainoms.
Vytenis Šimkus yra „Swedbank“ investavimo strategas
