Asmeninis archyvasVasaros mėnesiai rodo laipsnišką pasaulio ekonomikos augimo tempo normalizavimąsi – infliacinis spaudimas palaipsniui mažėja, o ekonominis aktyvumas išlieka gana atsparus. Žemesnės energijos išteklių kainos padėjo pristabdyti kainų augimą tiek Europoje, tiek JAV – tai pagerino namų ūkių perkamąją galią ir sumažino įmonių sąnaudų naštą. Nors gamybos sektoriuje ir darbo rinkoje kai kuriuose regionuose stebimas nuosaikesnis aktyvumas nei pavasarį, ekonomikos augimo perspektyvos išlieka teigiamos, o infliacijos atsitraukimas didina stabilesnio augimo galimybes ateinančiais ketvirčiais.
Vasaros pradžioje gamintojų optimizmas pasaulyje šiek tiek sumažėjo
JAV ISM gamybos indeksas birželį sumažėjo iki 53,3 punkto nuo 54 punktų gegužę – tai buvo aukščiausias lygis per pastaruosius ketverius metus. Per mėnesį gamybos sektoriaus augimas sulėtėjo, tačiau JAV pagamintos produkcijos paklausa išliko stipri. Panaši tendencija buvo stebima ir euro zonoje bei Kinijoje, kur gamintojų nuotaikos birželį buvo kiek silpnesnės nei gegužę, tačiau abiejų regionų PMI indeksai išliko augimo zonoje ir viršijo 50 punktų ribą.
Tuo pat metu naftos kainų kritimas pasaulio finansų rinkose prisidėjo prie lėtesnio sąnaudų ir kainų augimo. Įmonių vadovai tiek JAV, tiek euro zonoje ir Kinijoje pranešė apie gerokai sumažėjusį sąnaudų spaudimą. Nors naujų užsakymų apimtis toliau augo visuose trijuose regionuose, eksporto užsakymų skaičius mažėjo.
Birželį euro zonos metinė infliacija sulėtėjo iki 2,8 proc., nuo 3,2 proc. gegužę
Infliacijos mažėjimą daugiausia lėmė žemesnės energijos išteklių kainos, prie kurių prisidėjo naftos kainų kritimas paskelbus Irano ir JAV paliaubas. Birželį „Brent“ naftos kaina eurais buvo vidutiniškai 17 proc. žemesnė nei gegužę. Sulėtėjo ir bazinė infliacija, kuri neapima energijos išteklių ir maisto kainų svyravimų – birželį ji sumažėjo iki 2,4 proc., nuo 2,6 proc. gegužę.
Toliau lėtėjo ir maisto kainų augimo tempas – birželį jis siekė 1,6 proc., palyginti su 1,9 proc. gegužę. Palyginimui, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius maisto kainos augo vidutiniškai 2,5 proc.
„Bloomberg“ apklausti analitikai prognozuoja, kad vidutinė infliacija euro zonoje šiemet sieks 2,9 proc., o kitąmet ji galėtų sumažėti iki 2,2 proc. Šios prognozės dar ne iki galo atspindi pastarojo meto naftos kainų kritimą, todėl artimiausiais mėnesiais jos gali būti mažinamos. JAV infliacijos prognozės taip pat palaipsniui mažėja – analitikai numato, kad vidutinė infliacija šiemet sieks apie 3,4 proc.
Po stipraus pavasario JAV darbo rinka birželį sulėtėjo
Dirbančiųjų skaičius JAV birželį išaugo 57 tūkst. žmonių, nors balandį ir gegužę prieaugis viršijo 100 tūkst. per mėnesį. Nedarbo lygis birželį sumažėjo iki 4,2 proc. po tris mėnesius iš eilės laikęsis ties 4,3 proc.
Palyginti su geguže, šiek tiek išaugo ir naujų prašymų dėl nedarbo išmokų, tačiau jų skaičius išliko istoriškai žemas – vidutiniškai kiek daugiau nei 220 tūkst. per savaitę.
Pastarosiomis savaitėmis padidėjo ir bendras nedarbo išmokų gavėjų skaičius, o tai, kartu su lėtesniu darbuotojų samdymu, rodo, kad JAV darbo rinka palaipsniui praranda ankstesnę dinamiką. Vis dėlto darbo užmokestis toliau augo – darbuotojų atlyginimų pajamos birželį padidėjo 0,3 proc., palyginti su paskutiniu pavasario mėnesiu, ir 3,5 proc. per metus, taip išlaikant stabilų namų ūkių pajamų augimą.
Aleksandras Izgorodinas yra banko „Citadele“ ekonomistas
