Asmeninis archyvasPo truputį įsibėgėja dar vieni metai, kurie atneša naujas galimybes neįgyvendinti geresnės finansinės sveikatos pažadų sau. Nuo kasdienio pajamų ir išlaidų disbalanso, iki ilgalaikio finansinio saugumo priemonių trūkumo – „Swedbank“ duomenys rodo, kad maždaug kas antras klientas turi finansinės sveikatos iššūkių. Aptarkime penkias auksines finansines taisykles, kurios yra amžinos, kaip ir vengimas jomis vadovautis.
Išleisti mažiau nei uždirbame
Jei perskaitę šią taisyklę pagalvojote, „kaip tai iš viso įmanoma“, esate tarp tų 60 proc. žmonių, kurių išlaidos, „Swedbank“ duomenimis, yra mažesnės už pajamas ar joms lygios. Likusieji 30 proc., kaip rodo banko duomenys, išleidžia daugiau nei uždirba.
Norint išvengti pajamas viršijančių išlaidų, visų pirma reikėtų pradėti jas atidžiai sekti, kad suprastume savo įpročius. Pamatę, kur leidžiame savo pinigus ir kurios išlaidos yra neracionalios, galėsime efektyviau keisti savo elgseną. Kad ta daryti būtų paprasčiau, reikėtų susikurti mėnesio biudžetą bei jo laikytis. Žinoma, visada galima pagalvoti apie papildomus pajamų šaltinius, nauji metai tam puikus laikas.
Sukaupti finansinį rezervą
Norint užsitikrinti finansinį saugumą ištikus finansiniams netikėtumams, būtina turėti 3–6 mėnesių pajamų ar bent jau išlaidų dydžio finansinį rezervą. Tačiau užuot kimšę minkštą finansinę pagalvę, esame labiau linkę pinigus skirti tam, ką galime turėti čia ir dabar – juk finansiniai netikėtumai ištinka retai! Kol jie ima ir ištinka.
Sutarkime, kad minimali saugumo pagalvės suma yra lygi 500 eurų. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, bent trijų tokio dydžio saugumo pagalvių sumą turi 21 proc. gyventojų. Likusiųjų santaupos yra arba kur kas mažesnės (13 proc.), arba jų nėra visai (66 proc.).
Taigi, nors hipotetinėms negandoms finansiškai rengtis ir yra psichologiškai sudėtinga, atskirą taupymo sąskaitą finansiniam rezervui susikurti tikrai svarbu, o kol toks kaupimas taps įpročiu, galima pradėti ir nuo mažiausių sumų.
Pasiruošti sunkiai pakeliamoms išlaidoms
Tiesa ta, kad kartais mus užgriūva tokie iššūkiai, kuriems turimų santaupų nepakanka. Pavyzdžiui, trūkusio vamzdžio namuose sukelti nuostoliai gali siekti kelias dešimtis tūkstančių eurų. Vis dėlto, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, bent vienu jiems aktualiausiu draudimu yra pasirūpinę 44 proc. klientų, tuo metu likusieji didžiulių finansinių išteklių galinčioms pareikalauti negandoms pasirengę nėra.
Kelių dešimčių tūkstančių eurų sumą sutaupyti gali būti tikrai sudėtinga, tačiau pasinaudojus draudimu už nedidelę kiekvieną mėnesį mokamą sumą galima įsigyti didelę ramybę. Tas pat galioja daugelyje kitų situacijų, kurioms gali būti taikomas draudimas.
Užsitikrinti ilgalaikį saugumą
Kaupimas pensijai dažnai nustumiamas į antrą planą dėl, kaip esame linkę manyti, reikalingesnių ir svarbesnių artimiausio laikotarpio tikslų bei išlaidų. Tačiau kiekvieni metai, praleisti atidėliojant kaupimą pensijai, reiškia ir prarastą didžiulę kaupiamųjų palūkanų galią.
Ir, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, esame linkę mielai praleisti progą didžiausias gyvenimo atostogas pasitikti su solidesniu finansiniu kapitalu. II ar III pakopos fonduose kaupdami finansiškai saugesnei senatvei ruošiasi maždaug vienas iš trijų „Swedbank“ klientų.
Valstybės institucijos prognozuoja, kad nekaupiant papildomai, ateities pensininkų pajamos gali sudaryti maždaug 30 proc. jų buvusio atlyginimo. Tad kiekvienas mūsų galėtų savęs paklausti – kaip man pavyktų pragyventi, jei rytoj mano atlyginimas būtų maždaug tris kartus mažesnis nei šiandien.
Nuosekliai investuoti
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, investuojančių gyventojų skaičius auga išties įspūdingais tempais. Per praėjusius metus investuojančių „Swedbank“ klientų padaugėjo tris kartus. Vis dėlto, nors augimas ryškus, atsispiriama nuo palyginti nedidelio skaičiaus ir investuojančių klientų dalis sudaro 8 proc. Dažnas vis dar klaidingai laikome investavimą išskirtinai sudėtingu, tad nors visai norėtume žengti šį žingsnį, atidedame jį kitiems metams.
Vis dėlto, investavimas gali būti ne tik geras būdas kaupti lėšas ilgesnio laikotarpio finansiniams tikslams, bet ir puiki finansinės logikos bei kritinio mąstymo mokykla. Net kai kalbame apie visai nesudėtingas investavimo priemones, kurios nesunkiai perkandamos turint bazinį supratimą apie investavimą.
Taigi, linkiu ištrūkti iš užburto rato ir metams bėgant galėti drąsiai pasakyti – teigdama, kad ir vėl nesivadovausiu šiomis finansinei sveikatai palankiomis taisyklėms, teksto autorė buvo neteisi.
Jūratė Cvilikienė yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
