Asmeninis archyvasInfliacija Lietuvoje išlieka viena aktualiausių ekonominių problemų. Naujausia tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausa rodo, kad beveik pusė – 45 proc. – Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių vadovų teigia, jog kainų augimas šiemet turės didžiausią įtaką jų veiklai, skelbia BNS. Viešojoje erdvėje infliacija dažnai aiškinama atskirais veiksniais – atlyginimų augimu, brangstančiomis žaliavomis. Tačiau tai veikiau tėra pasekmės. Ilgalaikis visuotinis kainų augimas įmanomas tik tuomet, kai „iš oro“ kuriamų pinigų ekonomikoje daugėja. Būtent duomenys, rodantys, kad pinigų pasiūla euro zonoje ir Lietuvoje vėl stabiliai didėja, įmonių nuogąstavimus leidžia laikyti pagrįstais.
ECB pinigų politika turėtų išlikti stabili
Šią savaitę vyksiančiame Europos Centrinio Banko (ECB) posėdyje reikšmingų sprendimų nesitikima. Rinkų ir ekonomistų sutarimu, pinigų politikos formuotojai artimiausiu metu neketina keisti pagrindinių palūkanų normų, kurios šiuo metu yra 2,00–2,40 proc. intervale. Palyginimui, dar prieš dvejus metus jos siekė 4,00–4,75 proc.
Tikėtina, kad dabartinis palūkanų lygis išliks panašus bent didžiąją 2026 m. dalį, o galimi nedideli sumažinimai būtų svarstomi tik tuo atveju, jeigu infliacija nukristų reikšmingai žemiau 2 proc. ribos. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad palūkanų normų stabilumas savaime nereiškia griežtos pinigų politikos. Palūkanoms stabilizuojantis, įmonės ir gyventojai prisitaiko prie esamo lygio ir skolinasi vis aktyviau, o būtent tai lemia ir pinigų pasiūlos atsigavimą.
Pinigų kiekis 2025 m. toliau augo
Nors euro zonoje infliacija (SVKI) pastaruoju metu atrodo prislopinta – metinis kainų augimas siekia apie 1,9 proc. – toliau tikėtis reikšmingo infliacijos kritimo sudėtinga. Po pandemijos laikotarpio, kai pinigų kiekis euro zonoje buvo sparčiai didinamas, 2022–2023 m. fiksuotas laikinas pinigų pasiūlos mažėjimas padėjo pristabdyti infliaciją. Tačiau ši fazė baigėsi. 2024 m. pinigų pasiūla vėl grįžo į teigiamą augimo zoną, o 2025 m. šis procesas tęsėsi.
Pinigų kiekio rodiklio M1 (apimančio grynuosius pinigus ir einamosiose banko sąskaitose laikomas lėšas) metinis augimas 2025 m. gruodį sudarė 4,7 proc., ir pasiekė 11,09 trln. eurų. Palyginimui, 2024 m. gruodį M1 metinis augimas siekė vos apie 2,0 proc. Įdomu, kad euro zonoje platesnės apimties pinigų kiekio rodiklio M3 (papildomai įtraukiančio terminuotuosius indėlius ir trumpalaikius skolos vertybinius popierius) metinis augimas 2025 m. gruodį buvo šiek tiek mažesnis, nei prieš metus, ir sudarė 2,8 proc., kai 2024 m. jis siekė apie 3,7 proc. Tačiau bendra tendencija, situaciją vertinant ir pagal šį rodiklį, išlieka panaši – pinigų kiekis nuosaikiai didėja.
Todėl dabartinis infliacijos sulėtėjimas euro zonoje veikiau iliustruoja trumpalaikę pauzę, kuri atsispindėjo pinigų pasiūlos dinamikoje.
Lietuvoje – gerokai spartesnis augimas
Lietuvoje pinigų pasiūlos, o kartu ir kainų augimo procesas yra gerokai spartesnis nei euro zonos vidurkis. Suderinta metinė infliacija pernai gruodį siekė 3,2 proc. – reikšmingai viršydama euro zonos lygį. Tai galima paaiškinti spartesniu nei euro zonoje pinigų pasiūlos augimu. Per metus M1 pinigų kiekis Lietuvoje išaugo 8,49 proc. ir pasiekė 51,7 mlrd. eurų, o M3 – 6,24 proc.
Ateinančiais metais pinigų pasiūlos augimas Lietuvoje gali dar paspartėti. Sprendimas leisti gyventojams išsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas reiškia, kad į ekonomiką pateks pinigai, kurie iki šiol nebuvo skiriami vartojimui. Šiuo metu fonduose sukaupta daugiau nei 10 mlrd. eurų. Jeigu reikšminga šių lėšų dalis bus panaudota, pinigų kiekio augimas kitais metais gali siekti 15–20 proc. Todėl kyla pagrįstų abejonių Lietuvos banko prognozėmis, teigiančiomis, kad kitąmet kainų augimas Lietuvoje bus mažesnis nei šiemet ir sudarys maždaug 3 proc.
Skirtingos rizikos Lietuvai ir euro zonai
Pinigų „spausdinimo“ tempas šiandien yra gerokai švelnesnis nei pandemijos metu, o apie tolesnį palūkanų mažinimą ECB vadovai šiuo metu nekalba. Tai leidžia tikėtis, kad euro zonoje staigaus kainų šuolio kol kas gali pavykti išvengti. Tačiau infliacijos rizika Lietuvoje išlieka aukšta. ECB veiksmai orientuoti į visos euro zonos vidurkį, todėl jie nebūtinai slopins infliacinius procesus mūsų šalyje, kur pinigų pasiūla toliau augs ženkliai sparčiau.
Leonardas Marcinkevičius yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
