Asmeninis archyvasKalėdos – tai metas, kai mūsų piniginės suplonėja greičiau nei bet kuriuo kitu metų laiku. Ne veltui gruodis tituluojamas brangiausiu mėnesiu. Stebėdami gyventojų elgseną keletą metų iš eilės matome aiškias, išryškėjusias tendencijas: žmonės ne tik išleidžia daugiau, bet ir vis geriau supranta, kur pinigai iškeliauja, pradeda realistiškiau planuoti išlaidas. Be to, augant elektroninei prekybai, šventinių pirkinių įpročiai visoje Lietuvoje tampa gana panašūs – vilniečių ir kitų regionų gyventojų išlaidos Kalėdoms šiandien jau beveik nesiskiria.
Dovanoms atsidedama vis daugiau
Kalėdinių dovanų biudžetas išlieka vienas svarbiausių klausimų. Gyventojai vis aiškiau supranta, kad dovanoms galiausiai skirs ne simbolines sumas, o daugiau lėšų. Per trejus metus nuo 2022-ųjų proporcingai mažėjo tų, kurie tikisi tilpti į 50-100 eurų biudžetą. Anuomet taip manė 22 proc., o 2025 m. tokių beliko vos 16 procentų. Tuo tarpu planuojančių skirti nuo 100 iki 250 eurų dovanoms daugėja nuosekliai – 2025 m. jų jau esama 39 procentai (2022 m. 32 proc.).
Tai rodo ne tiek norą išlaidauti, kiek geresnį savo finansų pažinimą: pamatę, kiek realiai išleido ankstesniais metais, žmonės šiemet planuoja tikslingiau. Įdomu tai, kad dvigubai padaugėjo ir gyventojų, planuojančių dovanoms skirti 250–500 eurų – nuo 8 proc. iki 16 procentų. Tačiau bendros nuotaikos gana ramios: daugiau nei pusė mano, kad šių metų išlaidos bus labai panašios į praėjusiųjų metų.
Taupymas Kalėdoms – dar ne tradicija
Nors finansų ekspertai nuolat primena apie pasiruošimą šventėms iš anksto, lietuviai šio įpročio dar neturi. Vos penktadalis kaupia specialiai Kalėdoms – dauguma dovanas ir šventinį stalą finansuoja tiesiog iš gruodžio pajamų. 14 proc. prisipažįsta, kad prireikus panaudos santaupas, skirtas nenumatytiems atvejams.
Didžiajai daugumai pakanka šventėms pradėti kaupti nuo rudens. Maždaug 4 iš 10 tą daro 2–3 mėnesius iki švenčių, tačiau matome ir augantį gyventojų skaičių, kurie kaupia visus metus. Iš visų taupančiųjų būtent kaupiančių visus metus dalis per trejus metus padidėjo nuo 14 proc. iki 20 procentų. Galbūt jie taupo ne vien Kalėdoms, bet apskritai „brangesniems mėnesiams“. Tai iš tiesų labai sveikas įprotis, nes visų mūsų biudžete yra laikotarpių, kai išlaidų daugiau – nuo gimtadienių ar Kalėdų iki atostogų.
Apibendrinant, lietuviai vis sąmoningiau planuoja Kalėdų išlaidas, realistiškiau vertina dovanų biudžetus ir dalis taupo iš anksto, nors taupymas šventėms dar nėra giliai įsišaknijusi tradicija. Ši tendencija rodo augantį finansinį raštingumą ir gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių sąlygų.
Reprezentatyvią gyventojų (1 000 respondentų, kurių amžius 18–74) apklausą SEB banko užsakymu 2025 m. gruodį atliko bendrovė „Norstat“.
Sigita Strockytė-Varnė yra SEB banko asmeninių finansų ekspertė
