IQDidįjį penktadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), o tiksliau – jos lyderis Ramūnas Karbauskis, padėjo kryžių ant Aurelijaus Verygos prezidentinių ambicijų.
Kadangi jo šansai buvo artimi nuliui, šis sprendimas neturėtų didelės reikšmės, jei ne LVŽS išreikšta parama kitam kovotojui dėl prezidento posto Ignui Vėgėlei, kurio šansai rimtai pasivaržyti bent jau dėl antrojo turo yra dideli.
Šiam sprendimui pagrįsti reikėjo pateisinimo ir R. Karbauskis pabandė jį surasti. Tiesa, tradiciškai logikos LVŽS lyderio pareiškime sunkoka aptikti, nors pats sprendimas parodyti prielankumą I. Vėgėlei yra ir racionalus, ir pačiu laiku.
R. Karbauskis pareiškė, kad A. Veryga iš kovos turėtų trauktis užleisdamas I. Vėgėlei kelią dėl to, jog šių abiejų kandidatų, taip pat ir prezidento Gitano Nausėdos, elektoratas daugiau ar mažiau sutampa ir dėl to nėra prasmės skaidyti balsų. Logiška. Tačiau teiginys, kad taip siekiama užkirsti kelią į prezidento postą konservatorių kandidatei premjerei Ingridai Šimonytei, smarkiai prasilenkia su tikrove, nes absoliuti dauguma jos rinkėjų net baisiausiame košmare nesusapnuotų balsuojantys už A. Verygą ar I. Vėgėlę.
Toks valstiečių sprendimas I. Šimonytei, priešingai, yra maloni dovana, nes tai silpnina jos didžiausio varžovo G. Nausėdos pozicijas. Žūtbūtinė kova prezidento rinkimuose vyks būtent pirmajame ture, kuriame praėjusiuose rinkimuose I. Šimonytė nugalėjo, surinkusi 31 proc. balsų. Taip, ji per penkerius metus išbarstė dalį savo rinkėjų, tačiau galėjo įgyti ir naujų, kurie praėjusiuose rinkimuose balsavo už G. Nausėdą, bet juo nusivylė. Net pasiekusi kiek blogesnį nei 2019 m. rezultatą I. Šimonytė keliautų į antrą turą.
G. Nausėdai, priešingai, daugiausia pavojų tyko pirmajame ture ir čia didžiausią galvos skausmą kelia būtent I. Vėgėlė. Šis taikosi į jo rinkėjus ir vykdydamas agresyvią rinkimų kampaniją atakuoja prezidentą gal net nuožmiau nei konservatorius bei asmeniškai I. Šimonytę. Pastaruosius todėl, kad aplink save sutelktų jiems priešiškas visuomenes grupes, o dabartinį prezidentą, savo pagrindinį konkurentą, I. Vėgėlė sąmoningai priskiria tam pačiam politiniam elitui.
Kokie R. Karbauskio tikslai ir kam jam reikalingas I. Vėgėlė? Rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams. Juose valstiečiams reikia naujo „skvernelio“, o I. Vėgėlė puikiai tinka šiam vaidmeniui. Pralaimėjęs prezidento rinkimuose jis sukauptą kapitalą galėtų naudingai konvertuoti į rinkėjų balsus būtent Seimo rinkimuose, tačiau savo partijos įkurti jau nespėjo.
I. Vėgėlė yra geidžiamas politinis jaunikis šį rinkimų sezoną, tačiau jo vertų nuotakų (partijų) beveik nėra.
I. Vėgėlė yra geidžiamas politinis jaunikis šį rinkimų sezoną, tačiau jo vertų nuotakų (partijų) beveik nėra. Lietuvos regionų partija su Jonu Pinskumi ir Živile Pinskuviene? Artūro Zuoko „Laisvė ir teisingumas“? „Nacionalinis susivienijimas“? Tai trečios ir ketvirtos lygos žaidėjos, kurioms perkopti 5 proc. kartelę net I. Vėgėlė vargiai ar padėtų.
LVŽS – visai kitas reikalas. Valstiečiai stabiliai laikosi reitingų lentelės 3–4 vietoje. I. Vėgėlė gal ir nepadėtų pakartoti 2016 m. valstiečių triumfo su Sauliumi Skverneliu, bet pastebimai pagerintų šansus. Gal valstiečiai ir neformuotų naujos daugumos, bet bent jau būtų antru koalicijos partneriu. O susiklosčius tokiam scenarijui I. Vėgėlė galėtų tikėtis dosnių vestuvinių dovanų – net premjero ar Seimo pirmininko posto, ar, kukliausiu atveju, teisingumo ministro, jei koaliciją tektų formuoti trims partijoms ir LVŽS būtų ta trečioji.
Kas galėtų trukdyti tokiai R. Karbauskio ir I. Vėgėlės santuokai? Kol kas sunku įžiūrėti kliūčių. I. Vėgėlės pozicijos netgi geresnės, nei 2016-aisias S. Skvernelio, kuriam reikėjo R. Karbauskio „lizingo“, už kurį po to teko atidirbti. I. Vėgėlei netrūksta energijos, jis finansiškai nepriklausomas, o jo populiarumas ir energija R. Karbauskiui kompensuotų net du po pralaimėtų Seimo rinkimų prarastus bendražygius. I. Vėgėlė tarsi du viename – ir S. Skvernelis, ir Agnė Širinskienė.
R. Karbauskis ateityje galbūt vėl užlips ant to paties grėblio, kaip senokai nutiko su Kazimira Prunskiene, o visai neseniai su S. Skverneliu. Tačiau kas galvoja apie skyrybas, kai prieš akis saldūs medaus, tai yra valdžios, mėnesiai?
