Asmeninis archyvasBesibaigiantys metai rinkoms buvo puikūs – mažėjo palūkanos, atsistatė obligacijų kainos, o akcijų kainos pagrindinėse pasaulio rinkose pasiekė naujas aukštumas. Lūkesčiai dėl ateinančių metų šiuo metu taip pat itin optimistiniai. Laukiama tolesnio spartaus JAV ekonomikos augimo, ir tolesnės stagnacijos Europoje ir Azijoje. Investuotojų rizikos apetitas žengiant į 2025 m. itin aukštas, tačiau keli rizikos veiksniai gali greitai pakeisti situaciją.
Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, galima numatyti penkias teigiamas ir neigiamas rizikas, kurios gali reikšmingai paveikti investicijų grąžą vidutiniu laikotarpiu. Žinoma, egzistuoja gerokai platesnis rizikų spektras, o apie kai kurias apskritai nieko nežinome. Vis dėlto dėmesį į šias penkias rizikas reikėtų atkreipti dėl jų didelio tikėtino poveikio arba aukštos išsipildymo tikimybės.
Dirbtinio intelekto recesija
Technologijų bendrovių akcijos ir dirbtinio intelekto (DI) technologija pastaraisiais metais buvo vienas pagrindinių akcijų rinkos augimo variklių. Per pastaruosius dvejus metus pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ pabrango daugiau nei 60 proc., o beveik pusę šio augimo sugeneravo „nuostabusis septynetas“, t. y. didžiausios JAV technologijų kompanijos.
Į šių akcijų kainas jau „įskaičiuoti“ itin aukšti augimo ir pelningumo lūkesčiai, todėl yra daug erdvės nusivylimui. Nauji DI modeliai nebetobulėja taip sparčiai, jų kūrimui reikia vis daugiau investicijų, tad investuotojai pradeda kritiškiau vertinti kompanijų skelbiamus rezultatus. Esant tokiems aukštiems sektoriaus įverčiams, net ir kelių įmonių prastesni finansiniai rezultatai gali lemti platesnę korekciją technologijų sektoriuje.
Šios rizikos tikimybė gana aukšta, tačiau poveikis pasaulio finansų rinkoms greičiausiai nebūtų itin destruktyvus. Technologijų kompanijos nėra taip atitrūkusios nuo fundamentalių įverčių kaip per „dot-com“ burbulą 2000-aisiais, todėl, jei korekcija ir įvyktų, ji turėtų būtų santykinai lokali ir trumpalaikė.
D. Trumpo sukelta stagfliacija
Akcijų rinkos labai palankiai sureagavo į Donaldo Trumpo pergalę. JAV investuotojai tikisi mažesnių mokesčių ir lengvesnės biurokratinės naštos, kurie turėtų pagerinti įmonių finansinius rezultatus. Tačiau gali būti, kad rinkų dalyviai nepakankamai rimtai vertina D. Trumpo protekcionistinės politikos grėsmę.
Neatmestina, kad naujosios administracijos planai dėl didesnių muitų nėra vien tik derybinė taktika – tai gali virsti realiais žingsniais ir naujais barjerais ne tik Kinijai bet ir kitoms JAV prekybos partnerėms. Jei būtų įvesti plataus masto importo tarifai, nukentėtų ne tik JAV prekybos partnerės, bet ir pačios JAV, kurios patirtų kainų šoką ir susidurtų su sumažėjusiu vartojimu. Tokiu atveju Federalinis rezervas vėl bus priverstas kelti palūkanas, kas papildomai slopintų verslo ciklą.
Tokia aplinka būtų itin nepalanki tiek akcijoms, tiek obligacijoms. Jei ši rizika išsipildytų, tai gali turėti patį didžiausią neigiamą poveikį investuotojų portfeliams. Šią riziką gali padėti sumažinti ryškesnė diversifikacija į kitų regionų aktyvus ar auksą.
Stiprus pasaulinis kreditavimo ciklas
Didieji pasaulio centriniai bankai mažina palūkanų normas. Po didžiosios finansų krizės ilgą laiką vyravo itin žemų palūkanų laikotarpis, tačiau privatus sektorius beveik nereagavo į palankesnes skolinimosi sąlygas. Tai lėmė, kad praėjusiame ekonomikos cikle nuo 2010 m. iki maždaug 2020 m. vyravo itin silpnas augimas.
Dabar matyti ženklų, kad įmonės ir gyventojai reaguoja net į nedidelį palūkanų sumažėjimą. Paklausa paskoloms smarkiai išaugo, o finansų sektorius tiek JAV, tiek Europoje yra daug tvirtesnis ir noriau finansuoja gyventojus ir verslą.
Jei išties prasidėtų stiprus kreditavimo ciklas, tai būtų netikėta paskata ekonomikos augimui ir sudarytų labai palankias sąlygas akcijų rinkoms. Didžiausia potenciali laimėtoja šioje situacijoje galėtų būti Europa, kuri nuo 2007 m. nematė ryškesnio investicijų augimo.
Kinija reformuoja savo ekonomikos modelį
Kinijos ekonomika jau kelerius metus susiduria su nekilnojamojo turto burbulo pasekmėmis. Siekdama kompensuoti vidaus paklausos trūkumą, Kinija bando subsidijuoti savo gamintojus ir daugiau eksportuoti, tačiau tai didina įtampą su JAV ir ES. Vienintelis tvarus kelias – skatinti vidaus vartojimą didinant namų ūkių pajamas, įgyvendinant struktūrines reformas bei pasitelkiant reikšmingą fiskalinį skatinimą.
Kinijos vyriausybė vis žada imtis plataus masto ekonomikos skatinimo. Gruodžio viduryje iš aukščiausių šios šalies pareigūnų pasklido žinia apie tikslus stabilizuoti NT ir akcijų rinkas bei paskatinti ekonomikos augimą. Šiemet skelbtos priemonės buvo labiau kosmetinės, todėl kyla rimtų abejonių, ar bus pasiryžta esminėms reformoms. Be to, Japonijos pavyzdys, kai ji kelis dešimtmečius kovojo su panašaus NT burbulo pasekmėmis, rodo, kad atsigavimas gali trukti labai ilgai.
Jei Kinija vis dėlto ryžtųsi aktyviai skatinti vidaus vartojimą, tai suteiktų itin teigiamą impulsą Azijos ir Europos akcijų rinkoms. Kita vertus, didesnis vartojimas galėtų skatinti žaliavų ir energijos kainų augimą. Trumpuoju laikotarpiu šios rizikos realizacija mažai tikėtina, nes esminė ekonomikos transformacija truktų ilgus metus. Nepaisant to, kitąmet galime pamatyti pirmuosius politinės valios ženklus, rodančius norą žengti link esminių reformų.
Vokietija atsisako taupymo politikos
Vokietijos ekonomika neauga jau penkerius metus. Perspektyvos irgi neatrodo šviesios – nesėkminga energetikos politika, auganti konkurencija iš Kinijos, neįvykusi ekonomikos modernizacija ir didėjantis protekcionizmas pasaulyje sukuria itin nepalankias sąlygas.
Dalis Vokietijos problemų kyla iš vidaus politikos – jos konstitucijoje įtvirtintos fiskalinės drausmės taisyklės riboja galimybes investuoti sprendžiant ekonomines problemas. Artėjant išankstiniams rinkimams, vis garsiau pasigirsta balsų, pasisakančių už „skolų stabdžio“ reformą, kuri leistų didžiausiai Europos ekonomikai investuoti į gynybą, energetiką, infrastruktūrą ir kitas strategines sritis.
Jei tai įvyktų, Europos įmonės turėtų naudos iš padidėjusių investicijų. Stipresnis augimas vidaus rinkoje galėtų mažinti ir transatlantines įtampas. Tokia situacija būtų itin palanki Europos akcijų rinkoms, nors ilgainiui galėtų lemti kiek aukštesnes ECB palūkanas. Šio scenarijaus tikimybė pastaruoju metu didėja, bet reikia nepamiršti, kad reformai būtina konstitucinė parlamento dauguma.
Rizika investuotojams nėra vien grėsmė, bet ir galimybė. Ilgalaikiai, pasyvūs investuotojai, žinodami kas vyksta, gali ramiau laikytis savo strategijos ir vengti emocinių sprendimų. Tuo metu aktyvesni investuotojai gali koreguoti savo portfelių sudėtį atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. Rinkose nuolat gimsta ir išblėsta įvairios rizikos, tačiau gera diversifikacija ir pakankamai ilgas investavimo laikotarpis – laiko patikrinta apsauga nuo jų.
Vytenis Šimkus yra „Swedbank“ investavimo strategas
