Asmeninis archyvasVisi tėvai siekia vaikams užtikrinti geresnę finansinę ateitį, todėl gimus kūdikiui pradeda taupyti – būsimoms studijoms ar kitam didesniam tikslui. Ilgą laiką buvo įprasta pilnametystės sulaukusiam jaunuoliui įteikti fiksuotą pinigų sumą, tačiau ši tradicija keičiasi. Šiuolaikiniai tėvai dažniau investuoja ir turi galimybių vaikams padovanoti pirmąjį milijoną bei pasyvių pajamų šaltinį.
Vis daugiau lietuvių reguliariai investuoja – SEB banko užsakymu pernai atliktas tyrimas parodė, kad tai daro apie trečdalis (32 proc.) šalies gyventojų. Tarptautiniai skaičiavimai rodo, kad investuotojams daug svarbesnis yra investavimo laikotarpis nei tai, kokią sumą jie reguliariai investuoja. Net ir nedidelės, tačiau ilgai bei reguliariai investuojamos sumos gali padėti sukaupti solidų kapitalą.
Šis principas šiuolaikiniams tėvams leidžia pergalvoti strategiją, kaip pasirūpinti vaikų ateitimi. Reguliariai investuodami nedideles pinigų sumas, tėvai per ilgą laikotarpį gali jaunuoliams sukaupti solidų investicinį portfelį. Tačiau teks keisti įpročius – dovanoti ne konkrečią pinigų sumą studijoms ar kitam tikslui apmokėti, o žinias ir įpročius.
Pirmajam milijonui – 5 eurai per dieną
Jei išdrįstume būti ambicingesni, vaikams galime padovanoti net ir pirmąjį milijoną. Laikantis prielaidos, kad akcijų rinka kasmet uždirba vidutiniškai 10 proc. grąžą, kas mėnesį investuodami po 100 eurų, pilnametystės sulaukusiam jaunuoliui galėtume padovanoti apie 60 tūkst. eurų vertės investicinį portfelį. Jei paskatintume jaunuolį ir toliau investuoti tiek pat iki jam sueis 40 metų, pavyktų sukaupti apie 630 tūkst. eurų. Pirmajam milijonui sukaupti atitinkamai reikėtų 40 metų investuoti po 160 eurų per mėnesį arba kiek daugiau nei po 5 eurus per dieną.
Susidūrę su tokiu pavyzdžiu žmonės vis dar nustemba, nes mėnesinė investicijų suma pasirodo nedidelė, palyginti su tuo, kokį portfelį įmanoma sukaupti. Svarbu suprasti, kad minėtame pavyzdyje net 935 tūkst. eurų iš sukaupto milijono eurų sudarytų investicijų grąža. Tai – sudėtinių palūkanų efekto rezultatas. Didžiausią grąžą portfelis generuotų investicinio laikotarpio pabaigoje. Pagrindinė taisyklė – investuoti pakankamai ilgai, kad sudėtinių palūkanų efektas taptų reikšmingas.
Vienas žaislas ar 316 tūkst. eurų?
Šiais laikais didelė dalis visuomenės gyvena pertekliaus sąlygomis. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas parodė, kad didelis žaislų kiekis netgi mažina vaikų kūrybiškumą. Skaičiuojama, kad vidutinė šeima savo namuose turi nuo 100 iki 250 įvairiausių žaislų.
Įsivaizduokime, kad kas mėnesį atsisakytume vieno ar kelių žaislų, kainuojančių apie 50 eurų. Tokio dydžio mėnesinė investicija, laikantis anksčiau minėtų prielaidų, per 18 metų padėtų sukaupti apie 30 tūkst. eurų, o per 40 metų – apie 316 tūkst. eurų, iš kurių net 300 tūkst. eurų sudarytų investicinė grąža.
Svarbu suprasti, kad dovanojami pinigai vaikams yra lengvai pasiekiami, todėl jaunuoliai neretai jaučia pagundą juos išleisti. Panašiai nutinka ir su taupyklėje laikomomis santaupomis. Tuo metu investicijos skatina taupyti toliau.
Be to, investavimas šeimoje gali tapti bendru užsiėmimu – su vaikais galima kartu domėtis akcijų rinka, programėlėse stebėti, kaip formuojamas investicinis portfelis, analizuoti, kodėl vienais laikotarpiais jo vertė auga, o kitais – mažėja. Įsitraukdami į procesą, vaikai geriau suvokia pinigų vertę, o investavimas tampa natūraliu įpročiu, kurį lengva išlaikyti suaugus.
Ateities kartoms – pasyvių pajamų šaltiniai
Šiuolaikinės technologijos ir sparčiai besivystančios kapitalo rinkos atvėrė galimybes investuoti praktiškai kiekvienam. Tai lemia, kad vis daugiau žmonių investuoja ir vis daugiau jų susikuria pasyvių pajamų šaltinius – reguliarias pajamas, uždirbamas iš investicijų grąžos.
Tad kodėl papildomo pajamų šaltinio nesukūrus savo vaikams? Pavyzdžiui, anksčiau minėta 100 eurų mėnesinė investicija ir sukauptas 630 tūkst. eurų investicinis portfelis reikštų, kad 10 proc. metinė grąža leistų uždirbti apie 63 tūkst. eurų. Tai sudarytų apie 5 250 eurų reguliarių pajamų per mėnesį. Nors praktikoje investicijų grąža kasmet svyruoja ir nėra garantuota, šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kad ilgas investavimo periodas turi reikšmingą finansinį potencialą.
Gyvename nuolat besikeičiančiomis aplinkybėmis. Tačiau viena išlieka nepakitę – finansiškai raštingi žmonės, gebantys kaupti ir įdarbinti kapitalą, turi daugiau finansinio saugumo, pasirinkimo laisvės ir galimybių prisitaikyti. Tad verta savo vaikų ateičiai kelti ambicingesnius tikslus.
Tyrimą 2025 metų lapkritį SEB banko užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Buvo apklausta 1 001 Lietuvos gyventojas nuo 18 iki 65 metų.
Kristina Ruseckienė yra SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė
